Tryliktas skyrius. I ir II dalies išvados

Plačiai apžvelgę faktus įsitikinome, kad GM augalai nėra nei reikalingi, nei norimi, kad jie, užuot pateisinę į juos dedamas viltis, kelia vis didėjančias problemas ūkiuose. Genetiškai modifikuotas ir genetiškai nemodifikuotas žemės ūkis negali egzistuoti šalia vienas kito – tam nėra realių galimybių, kaip parodo jau esamos transgeninės taršos lygis ir mastas, netgi tokioje šalyje kaip Meksika, kurioje nuo 1998 m. buvo vykdomas oficialus GM augalų moratoriumas.

Dar svarbiau yra tai, kad GM augalai nepriimtini todėl, kad jie visiškai nėra saugūs. Jie buvo įvesti nesiimant būtinų apsaugos priemonių ir saugumo vertinimų, remiantis labai ydinga reguliacine sistema, pagrįsta „substancinio ekvivalentiškumo“ principu, kurios tikslas – ne atlikti rimtą produkto saugumo vertinimą, bet paspartinti produkto patvirtinimą.

Nepaisant to, kad trūksta duomenų apie GM maisto produktų saugumo tyrimus, turimi rezultatai jau duoda pagrindą abejoti dėl paties transgeninio proceso saugumo, ir šių abejonių nebandoma išsklaidyti. Tuo pat metu nustatyta, kad genų produktai, įterpiami į maistinius augalus ir, kaip biopesticidai, į kitus augalus, kurie sudaro 25 % visų pasaulio GM augalų, veikia kaip stiprūs imunogenai ir alergenai, o pavojingi cheminiai vaistai ir vakcinos įvedami į maistinius augalus atvirų lauko bandymų metu.

Prisidengus siekiu užkirsti kelią transgenų plitimui, genų inžinerijos būdu buvo išvesti augalai su „savižudžiais“ genais, dėl kurių vyriški augalai tampa sterilūs. Faktiškai per šių augalų žiedadulkes į aplinką patenka tiek atsparumo herbicidams genai, tiek vyriškojo sterilumo „savižudžiai“ genai, ir tai gali sukelti katastrofiškus padarinius žemės ūkio ir gamtos bioįvairovei.

Apie 75 % auginamų pasaulyje GM augalų yra atsparūs vienam iš dviejų plataus veikimo spektro herbicidų – amonio glufosinatui ar glifosatui. Abu jie yra metaboliniai nuodai, kurie, kaip manoma, gali sukelti žmonėms ir kitiems gyviems organizmams daug kenksmingų padarinių, ir šis jų poveikis jau yra patvirtintas.

Amonio glufosinatas yra siejamas su neurologiniu toksiškumu, respiratoriniu, skrandžio ir žarnyno bei hematologiniu toksiškumu, taip pat su žmonių ir žinduolių apsigimimais. Glifosatas Jungtinėje Karalystėje yra dažniausia negalavimų ir apsinuodijimų priežastis, taip pat užregistruota atvejų, kai jo veikimas žmonėms, naudojant jį įprastomis dozėmis, pasireiškė daugelio organizmo funkcijų sutrikimais. Glifosato veikimas beveik padvigubino vėlyvų savaiminių abortų riziką, o tarp glifosato naudotojų vaikų daugiau vaikų su nervų sistemos ir elgesio sutrikimais. Atliekant bandymus su laboratorinėmis žiurkėmis, nustatyta, kad glifosatas sukėlė vaisiaus skeleto vystymosi atsilikimą. Jis slopina steroidų sintezę ir yra genotoksiškas žinduoliams, žuvims ir varlėms. Lauko dozės sliekams sukėlė mažiausiai 50 procentų mirtingumą ir žymiai pakenkė išgyvenusių sliekų žarnynui. Herbicidas Roundap sukelia ląstelių dalijimosi sutrikimus, kurie gali būti žmonių vėžinių susirgimų priežastis.

Šių žinomų poveikių pakanka, kad būtų pareikalauta sustabdyti abiejų herbicidų naudojimą.

Nepalyginamai klastingesni genų inžinerijos pavojai slypi pačiame jos procese, kuris labai padidina horizontalaus genų perkėlimo ir rekombinacijos – pagrindinių mechanizmų ligų epidemijas sukeliantiems virusams ir bakterijoms sukurti – tikimybę ir mastą.

Naujesni metodai, kaip antai DNR sukeitimas (angl. shuffling), leidžia genetikos specialistams per keletą minučių laboratorijoje sukurti milijonus rekombinantinių virusų, kurių iki šiol nėra buvę. Ligas sukeliantys virusai ir bakterijos bei jų genetinė medžiaga yra pagrindinės genų inžinerijos, o taip pat ir biologinio ginklo apgalvoto kūrimo, medžiagos ir įrankiai.

Jau įrodyta eksperimentais, kad transgeninė DNR iš augalų pereina į dirvožemio ir žmogaus žarnyno bakterijas. Atsparumo antibiotikams genai žymenys gali iš transgeninio maisto patekti į patogenines bakterijas, ir dėl to infekciniai susirgimai taps sunkiai pagydomi.

Žinoma, kad transgeninė DNR sugeba išlikti po virškinimo proceso žarnyne ir pereiti į žinduolių ląstelių genomą, taip padidindama galimybę atsirasti vėžiui.

Gauti rezultatai leidžia manyti, kad transgeniniai dariniai, turintys CaMV 35S promotorių, kuris yra daugelyje GM augalų, gali būti ypač nestabilūs ir turėti horizontalaus genų perkėlimo ir rekombinavimosi polinkį, įskaitant su tuo susijusius pavojus, kaip pavyzdžiui: genų mutacijos dėl jų atsitiktinio įterpimo, vėžys, „snaudžiančių“ virusų suaktyvinimas ir naujų virusų sukūrimas.

Yra mokslinių įrodymų iškraipymo ir nuslėpimo istorija, ypač kalbant apie horizontalų genų perkėlimą. Pagrindiniai eksperimentai nebuvo atlikti, o jeigu ir buvo, tai blogai, ir tada iškraipyti. Po eksperimentų nebuvo atlikta tolesnių su jais susijusių tyrimų, įskaitant tyrimus, kurių tikslas būtų patvirtinti CaMV 35S promotoriaus sukeliamą poveikį, panašų į augimo faktorių poveikį, kuris buvo pastebėtas šeriant jaunas žiurkes GM bulvėmis.

Dėl visų minėtų priežasčių, GM augalai, kaip tariamai perspektyvus ateities žemės ūkio pasirinkimas, turėtų būti griežtai atmesti.