Argumentai už DARNŲ PASAULĮ BE GM
(The Case for A GM-Free Sustainable World)

Nepriklausomo mokslo grupė (Independent Science Panel)

Parengė
Mae-Wan Ho ir Lim Li Ching

bendradarbiaujant
Joe Cummins, Malcolm Hooper, Miguel Altieri, Peter Rosset, Arpad Pusztai, Stanley Ewen, Michel Pimbert, Peter Saunders, Edward Goldsmith, David Quist, Eva Novotny, Vyvyan Howard, Brian John ir kitiems Grupės nariams

2003 m. birželio 15 d., Londonas
© Institute of Science in Society & Third World Network 2003

.

TURINYS

Įžanga

Santrauka

• Kodėl be GM?
• Kodėl darnioji žemdirbystė?

I dalis: GM augalai neturi ateities

Pirmas skyrius. Kodėl ne GM augalai?
Antras skyrius. Didėjančios problemos ūkiuose

II dalis: GM augalai nėra saugūs

Trečias skyrius. Mokslas ir atsargumas
Ketvirtas skyrius. GM maisto saugumo tyrimai
Penktas skyrius. Transgeniniai pavojai
Šeštas skyrius. „Savižudžiai“ augalai skleidžia vyriškąjį sterilumą
Septintas skyrius. Herbicidų keliami pavojai
Aštuntas skyrius. Horizontalus genų perkėlimas
Devintas skyrius. CaMV 35S promotorius
Dešimtas skyrius. Transgeninė DNR labiau linkusi plisti
Vienuoliktas skyrius. Horizontalus transgeninės DNR perkėlimas
Dvyliktas skyrius. Horizontalaus genų perkėlimo pavojai
Tryliktas skyrius. I ir II dalies išvados

III dalis. Įvairi darniosios žemdirbystės nauda

Keturioliktas skyrius. Kodėl darnioji žemdirbystė?
Penkioliktas skyrius. Didesnis ar panašus produktyvumas ir derlius
Šešioliktas skyrius. Geresni dirvožemiai

Nuorodų sąrašas

Mokslo raida ir kiti įvykiai nuo 1999 m. patvirtino mūsų susirūpinimą dėl genų inžinerijos, genetiškai modifikuotų augalų ir maisto saugumo. Tuo pačiu metu skirtingų darniosios žemdirbystės formų sėkmė ir nauda yra nepaneigiamos. Dabar surinkti įrodymai yra rimtas argumentas pasaulyje uždrausti GM augalų paleidimą į aplinką ir atverti kelią visapusiškam perėjimui prie agroekologijos, darniosios žemdirbystės ir ekologinio ūkininkavimo.

Įrodymai apie tai, kodėl GM augalai yra neperspektyvus pasirinkimas darniai ateičiai, pateikiami pirmojoje ir antrojoje dalyse, o trečiojoje pristatomi įrodymai apie darniųjų žemdirbystės metodų sėkmę ir naudą.

Pastaba
Šis darbas yra gausios literatūros santrauka. Mes įtraukėme kiek įmanoma daugiau pirminių šaltinių, tačiau daug cituotų darbų, nurodytų nuorodų sąraše, patys yra plačios mokslinės ir kitos literatūros apžvalgos, pateiktos įvairioms, prašiusioms įrodymų, nacionalinėms ir tarptautinėms institucijoms.
—–
Pateikdami ISP pranešimą, ISP nariai yra atsakingi už tas sritis, kuriose jie turi specifinę kompetenciją, kartu pritardami pranešimui kaip visumai. Kiekvienas ISP narys taip pat pripažįsta kitų ISP narių kompetenciją ir autoritetą tose srityse, kuriose jis pats neturi specifinės kompetencijos.

Biotechnologijų kompanijos nuo 2000 m. patyrė greitą nuosmukį ir investicijų patarėjai neprognozavo gerų perspektyvų žemės ūkio sektoriui. Tuo tarpu pasaulinis pasipriešinimas GM pasiekė viršūnę, kai Zambija, nepaisydama bado grėsmės, 2002 m. atsisakė GM kukurūzų kaip maisto pagalbos.

2. GM augalai kelia didėjančias problemas ūkiuose
Transgeninių linijų nestabilumas vargino pramonę nuo pat pradžių, ir jis gali būti atsakingas už seriją pagrindinių pasėlių nederlių. 1994 m. apžvalgoje teigiama: „Nors yra keletas augalų pavyzdžių, kurių transgeno ekspresija yra stabili, jie gali pasirodyti taisyklės išimtimis. Neformalioje daugiau kaip 30 kompanijų, dalyvaujančių transgeninių augalų komercializavime, apklausoje beveik visi respondentai nurodė, kad jie pastebėjo tam tikrą transgeno neveiklumo lygį. Daugelis respondentų nurodė, kad dauguma transgeno neveiklumo atvejų niekada nebuvo aprašyti literatūroje.“

Trims herbicidams atsparūs savaime įsisėję rapsai dabar yra plačiai paplitę Kanadoje. Panašūs keliems herbicidams atsparūs savaime įsisėję augalai ir piktžolės atsirado Jungtinėse Valstijose. Jungtinėse Valstijose glifosatui atsparios piktžolės vargina GM medvilnės ir sojos laukus, o auginant glifosatui atsparius GM kukurūzus turėjo būti naudojamas vienas toksiškiausių herbicidų – atrazinas.

Bt biopesticido savybės tuo pačiu metu grasina sukurti superpiktžoles ir Bt atsparius kenkėjus.

3. Didelė transgeninė tarša neišvengiama
Kukurūzų rūšyse, augančiose atokiuose Meksikos regionuose, nepaisant nuo 1998 m. šalyje galiojusio oficialaus moratoriumo, nustatyta didelė transgeninė tarša. Aukšti taršos lygmenys nuo to laiko buvo rasti Kanadoje. Sertifikuotų sėklų atsargų tyrime, iš 33 mėginių, 32-uose buvo nustatyta tarša.

Naujas tyrimas rodo, kad transgeninės žiedadulkės, vėjo atneštos ar nukritusios tiesiai ant žemės, yra pagrindinis transgeninės taršos šaltinis. Tarša plačiai pripažįstama neišvengiama, taigi negali būti transgeninių ir netransgeninių augalų sambūvio.

4. GM augalai yra nesaugūs
Priešingai oponentų tvirtinimams, nebuvo įrodyta, kad GM augalai yra saugūs. Reglamentavimo sistema nuo pat pradžių turėjo lemtingų trūkumų. Ji buvo pagrįsta anti-atsargumo (angl. anti-precautionary) požiūriu, sukonstruotu taip, kad pagreitintų produkto patvirtinimą saugumo sąskaita.

„Substancinio (esminio) ekvivalentiškumo“ (angl. substantial equivalence) principas, kuriuo pagrįstas rizikos vertinimas, yra sukurtas neaiškus ir blogai apibrėžtas, taip suteikiant kompanijoms visišką laisvę tvirtinti, kad transgeniniai produktai yra „substanciškai ekvivalentiški“ netransgeniniams produktams, ir todėl „saugūs“.

5. GM maistas kelia rimtą susirūpinimą dėl saugumo
Buvo atlikta labai nedaug patikimų GM maisto saugumo tyrimų. Vis dėlto prieinami duomenys jau suteikė priežastį sunerimti. Vis dar vieninteliame pasaulyje atliktame sisteminiame GM maisto tyrime panašūs į augimo faktorių poveikiai (angl. ‘growth factor-like’ effects) buvo rasti jaunų žiurkių skrandyje ir plonojoje žarnoje, kurie nebuvo pilnai paaiškinti transgeniniu produktu, ir todėl buvo aiškintini transgeniniu procesu ar transgeniniu dariniu, ir vadinasi gali būti būdingi visam GM maistui.

Buvo dar bent du kiti, labiau riboti tyrimai, kurie taip pat iškėlė rimtą susirūpinimą dėl saugumo.

6. Į augalus yra įterpiami pavojingi genų produktai
Buvo nustatyta, kad Bt baltymai, įterpti į 25 % visų transgeninių augalų pasaulyje, yra žalingi daugeliui vabzdžių, kuriems šis poveikis nebuvo skirtas. Kai kurie iš jų taip pat yra potencialūs imunogenai ir alergenai. Mokslininkų grupė įspėjo dėl Bt augalų išleidimo žmonių vartojimui.

Maistinės kultūros vis labiau naudojamos gaminti medikamentus ir vaistus, įskaitant citokinus, kurie, yra žinoma, kad slopina imuninę sistemą, sukelia ligas ir centrinės nervų sistemos toksiškumą; interferon alfa (angl. interferon alpha), kuris, pranešama, sukelia silpnaprotystę, neurotoksiškumą ir nuotaikos bei kognityvinius šalutinius poveikius; vakcinas; virusines sekas, kaip antai kiaulių koronaviruso „spike“ baltymo geną, kuris priklauso tai pačiai šeimai kaip ir SARS virusas, susijęs su dabartine epidemija (pranešimas išleistas 2003 m. – vert. past.). AIDS viruso ŽIV-1 glikoproteino genas gp120, įterptas į GM kukurūzus kaip „pigi, valgoma vakcina“, yra dar viena biologinė uždelsto veikimo bomba, nes jis gali pakenkti imuninei sistemai ir rekombinuoti su virusais bei bakterijomis, sukurdamas naujus ir nenuspėjamus patogenus.

7. „Savižudžiai“ augalai (angl. terminator crops) skleidžia vyriškąjį sterilumą
Augalai, modifikuoti su „savižudžiais“ genais (angl. ‘suicide genes’) vyriškajam sterilumui, buvo reklamuojami kaip „sulaikymo“ priemonės, t. y. kad jie užkerta kelią transgenų plitimui. Iš tikrųjų hibridiniai ūkininkams parduoti augalai per žiedadulkes paskleidė tiek vyriškojo sterilumo savižudžius genus, tiek atsparumo herbicidams genus.

8. Plataus veikimo spektro herbicidai yra labai toksiški žmonėms ir kitoms rūšims
Amonio glufosinatas (angl. glufosinate ammonium) ir glifosatas (angl. glyphosate) yra naudojami su herbicidams atspariais transgeniniais augalais, kurie šiuo metu pasaulyje sudaro 75 % visų transgeninių augalų. Abu yra sisteminiai metaboliniai nuodai, kurie, manyta, turi plataus masto žalingą poveikį, ir tai pasitvirtino.

Amonio glufosinatas yra siejamas su neurologiniu, respiratoriniu, skrandžio ir žarnyno bei hematologiniu toksiškumu, taip pat su žmonių ir žinduolių apsigimimais. Jis yra toksiškas drugeliams ir daugeliui naudingųjų vabzdžių, taip pat moliuskų ir austrių lervoms, dafnijoms ir kai kurioms gėlavandenėms žuvims, ypač vaivorykštiniam upėtakiui. Jis slopina naudingąsias dirvos bakterijas ir grybus, ypač fiksuojančius azotą.

Glifosatas Jungtinėje Karalystėje yra dažniausia negalavimų ir apsinuodijimų priežastis. Buvo pranešta apie daugelio organizmo funkcijų sutrikimus naudojant jį įprastomis dozėmis. Glifosato veikimas beveik padvigubino vėlyvų savaiminių abortų riziką, o tarp glifosato naudotojų vaikų daugiau vaikų su nervų sistemos ir elgesio sutrikimais. Atliekant bandymus su laboratorinėmis žiurkėmis nustatyta, kad glifosatas sukėlė vaisiaus skeleto vystymosi atsilikimą. Glifosatas slopina steroidų sintezę ir yra genotoksiškas žinduoliams, žuvims ir varlėms. Lauko dozės sliekams sukėlė mažiausiai 50 procentų mirtingumą ir žymiai pakenkė išgyvenusių sliekų žarnynui. Roundup sukėlė ląstelių dalijimosi sutrikimus, kurie gali būti susiję su žmonių vėžiniais susirgimais.

Žinomi glufosinato ir glifosato poveikiai yra pakankamai rimti, kad būtų sustabdytas tolesnis herbicidų naudojimas.

9. Genų inžinerija kuria supervirusus
Iki šiol klastingiausi genų inžinerijos pavojai yra būdingi pačiam procesui, kuris labai padidina horizontalaus genų perkėlimo ir rekombinacijos apimtis ir tikimybę, kas yra pagrindinis kelias sukurti ligų epidemijas sukeliančius virusus ir bakterijas. Tai išryškėjo 2001 m., kai atrodžiusio nekalto genų inžinerijos eksperimento metu buvo „atsitiktinai“ sukurtas mirtinas pelių virusas.

Nauji metodai, tokie kaip DNR sukeitimas (angl. shuffling), leidžia genetikams per keletą minučių laboratorijoje sukurti milijonus rekombinantinių virusų, niekada anksčiau neegzistavusių per milijardus evoliucijos metų.

Ligas sukeliantys virusai ir bakterijos bei jų genetinė medžiaga yra pagrindinės genų inžinerijos, o taip pat ir sąmoningo biologinio ginklo kūrimo, medžiagos ir įrankiai.

10. Transgeninė maiste esanti DNR pereina į bakterijas žmogaus žarnyne
Jau yra eksperimentinių įrodymų, kad transgeninė DNR iš augalų pereina į dirvožemio ir žmonių žarnyno bakterijas. Atsparumo antibiotikams genai žymenys gali iš transgeninio maisto patekti į patogenines bakterijas, ir dėl to infekciniai susirgimai taps sunkiai pagydomi.

11. Transgeninė DNR ir vėžys
Žinoma, kad transgeninė DNR sugeba išlikti po virškinimo proceso žarnyne ir pereiti į žinduolių ląstelių genomą, taip padidindama galimybę atsirasti vėžiui.

Negali būti atmetama galimybė, kad gyvūnus maitinant GM produktais, kaip antai kukurūzais, taip pat kyla pavojus ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms, vartojantiems gyvūninės kilmės produktus.

12. CaMV 35S promotorius padidina horizontalų genų perkėlimą
Duomenys rodo, kad transgeniniai dariniai su CaMV 35S promotoriumi gali būti ypač nestabilūs ir linkę į horizontalų genų perkėlimą bei rekombinaciją, su visais susijusiais pavojais: genų mutacijomis dėl atsitiktinio įterpimo, vėžiu, „snaudžiančių“ virusų reaktyvavimu ir naujų virusų sukūrimu. Šis promotorius yra daugelyje šiuo metu komerciškai auginamų GM augalų.

13. Mokslinių įrodymų iškraipymo ir nuslėpimo istorija
Yra mokslinių įrodymų iškraipymo ir nuslėpimo istorija, ypač kalbant apie horizontalų genų perkėlimą. Pagrindiniai eksperimentai nebuvo atlikti, o jeigu ir buvo, tai blogai, ir tada iškraipyti. Daugelis eksperimentų nebuvo tęsiama, įskaitant tyrimus, kurių tikslas būtų nustatyti, ar CaMV 35S promotorius atsakingas už poveikį, panašų į augimo faktorių poveikį, kuris buvo pastebėtas šeriant jaunas žiurkes GM bulvėmis.

Apibendrinant, GM augalai neatnešė žadėtosios naudos ir kelia didėjančias problemas ūkiuose. Transgeninė tarša šiuo metu plačiai pripažįstama kaip neišvengiama, todėl negali būti GM ir ne GM žemdirbystės sambūvio. Svarbiausia tai, kad nebuvo įrodyta, jog GM augalai yra saugūs. Priešingai, atsirado pakankamai įrodymų, keliančių rimtą susirūpinimą dėl saugumo. Jei bus neatsižvelgiama į šiuos įrodymus, tai gali sukelti negrįžtamą žalą sveikatai ir aplinkai. GM augalai turi būti tvirtai atmesti dabar.

Ilgalaikiai tyrimai pramoninėse šalyse rodo, kad ekologinės žemdirbystės derliai panašūs lyginant su įprastine žemdirbyste, o kartais ir didesni.

2. Geresni dirvožemiai
Darniosios žemdirbystės technologijos linkusios sumažinti dirvos eroziją, taip pat pagerinti dirvožemio fizinę struktūrą ir gebėjimą išlaikyti vandenį, kas yra labai svarbu siekiant išvengti nederliaus sausros laikotarpiais.

Dirvožemio derlingumas taikant įvairias darniosios žemdirbystės technologijas yra išlaikomas ar padidinamas. Tyrimai rodo, kad dirvožemio organinių medžiagų ir azoto kiekiai yra didesni ekologiniuose nei įprastuose laukuose.

Taip pat buvo nustatyta, kad ekologiškai dirbamose dirvose yra didesnis biologinis aktyvumas. Jose yra daugiau sliekų, nariuotakojų, mikorizinių ir kitų grybų bei mikroorganizmų, kurie naudingi maisto medžiagų perdirbimui ir ligų slopinimui.

3. Švaresnė aplinka
Darniojoje žemdirbystėje mažai arba iš viso nenaudojamos teršiančios cheminės medžiagos. Dar daugiau, tyrimai rodo, kad iš dirvožemių, kur taikoma ekologinė žemdirbystė, mažiau nitratų ir fosforo išplaunama į gruntinius vandenis.

Ekologinėse sistemose nustatomi geresni vandens įsisunkimo rodikliai. Todėl jos yra mažiau linkę į eroziją ir mažiau tikėtina, kad prisideda prie vandens taršos iš paviršinių nuotekų.

4. Naudojama mažiau pesticidų, o kenkėjų nedaugėja
Ekologinis ūkininkavimas draudžia nuolatinį pesticidų naudojimą. Integruotas kenkėjų valdymas (angl. integrated pest management) sumažino pesticidų purškimų skaičių Vietname nuo 3,4 iki vieno per sezoną, Šri Lankoje – nuo 2,9 iki 0,5 per sezoną, Indonezijoje – nuo 2,9 iki 1,1 per sezoną.

Tyrimas parodė, kad pomidorų auginimo ūkiuose Kalifornijoje atsisakius sintetinių insekticidų derliaus praradimai dėl kenkėjų daromos žalos nepadidėjo.

Kenkėjų kontrolė yra pasiekiama nenaudojant pesticidų ir neprarandant derliaus, pavyzdžiui, naudojant „augalus spąstus“ (angl. ‘trap crops’) siekiant privilioti kukurūzinį ugniuką (angl. stem borer), pagrindinį kenkėją Rytų Afrikoje. Kita pesticidų vengimo nauda kyla dėl galimybės panaudoti santykių tarp rūšių kompleksą ekosistemoje.

5. Biologinės įvairovės palaikymas ir įvairovės naudojimas
Darnioji žemdirbystė skatina žemės ūkio bioįvairovę, kuri yra labai svarbi maisto saugumui ir kaimo pragyvenimo šaltiniams. Ekologinis ūkininkavimas taip pat gali palaikyti daug didesnę bioįvairovę ir būti naudingas nykstančioms rūšims.

Biologiškai įvairios sistemos yra produktyvesnės nei monokultūros. Integruoto ūkininkavimo sistemos Kuboje yra nuo 1,45 iki 2,82 kartų produktyvesnės nei monokultūros. Tūkstančiai Kinijos ryžių augintojų padvigubino derlių ir beveik išnaikino labiausiai niokojančią ligą tik kartu sodindami dvi ryžių rūšis viename lauke.

Dirvožemio bioįvairovė yra padidinama ekologinėmis technologijomis, kurios atgaivina ir atkuria nualintą dirvožemį, pagerina dirvos struktūrą ir vandens infiltraciją.

6. Aplinkos ir ekonomikos darna
Obuolių auginimo sistemų tyrime aplinkos ir ekonominės darnos požiūriu ekologinė sistema įvertinta geriausiai, integruotoji sistema buvo antroji, o tradicinė sistema paskutinė. Ekologiški obuoliai buvo pelningiausi dėl didesnės kainos, greitesnio investicijų grįžimo ir greito išlaidų susigrąžinimo.

Europos masto tyrimas parodė, kad ekologinis ūkininkavimas pagal daugumą aplinkos rodiklių veikia geriau nei įprastinis ūkininkavimas. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. Food and Agriculture Organization, FAO) apžvalgoje padaroma išvada, kad gerai tvarkoma ekologinė žemdirbystė pagerina sąlygas visuose aplinkos lygmenyse.

7. Klimato kaitos švelninimas sumažinant tiesioginį ir netiesioginį energijos naudojimą
Ekologinė žemdirbystė naudoja energiją daug efektyviau ir labai sumažina anglies dioksido (CO2) emisijas lyginant su įprastine žemdirbyste, atsižvelgiant tiek į tiesioginį energijos naudojimą naudojant degalus ir naftą, tiek ir netiesioginį naudojimą sintetinėse trąšose ir pesticiduose.

Darnioji žemdirbystė atkuria dirvožemio organinių medžiagų kiekį, padidindama anglies izoliavimą po žeme ir taip atstatydama svarbias anglies talpyklas. Ekologinės sistemos parodė reikšmingą gebėjimą absorbuoti ir išlaikyti anglį, iškeldamos galimybę, kad darniosios žemdirbystės praktikos gali padėti sumažinti globalinio atšilimo poveikį.

Ekologinė žemdirbystė, tikėtina, išskiria mažiau diazoto monoksido (N2O), kitų svarbių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios taip pat yra stratosferos ozono sluoksnio suplonėjimo priežastis.

8. Efektyvi, pelninga produkcija
Bet koks derliaus sumažėjimas ekologinėje žemdirbystėje yra daugiau nei kompensuojamas ekologine ir efektyvumo nauda. Tyrimas parodė, kad ekologinis metodas gali būti komerciškai perspektyvus ilgame laikotarpyje, pagaminti daugiau maisto energijos ar išteklių vienetui.

Duomenys rodo, kad mažesni ūkiai pagamina daug daugiau produkcijos ploto vienetui nei didesni ūkiai, būdingi įprastiniam ūkininkavimui. Nors vienos rūšies kultūrinių augalų derlius ploto vienetui gali būti mažesnis mažame ūkyje nei didelėje monokultūroje, bendra produkcija ploto vienetui, dažnai sudaryta iš daugiau kaip tuzino augalų ir įvairių gyvūninės kilmės produktų, gali būti daug didesnė.

Produkcijos savikaina ekologiniame ūkininkavime dažnai yra mažesnė nei įprastiniame, ir tai atneša tokį patį ar didesnį grynąjį pelną, net neatsižvelgiant į ekologiškų produktų didesnes kainas. Kai didesnės kainos yra įskaičiuojamos, ekologinės sistemos beveik visada yra pelningesnės.

9. Geresnis maisto saugumas ir nauda vietos bendruomenėms
Darniosios žemdirbystės projektų besivystančiose šalyse apžvalga parodė, kad vidutinė maisto produkcija namų ūkiui padidėjo 1,71 tonomis per metus (iki 73 %) 4,42 mln. ūkininkų 3,58 mln. hektarų, suteikdama maisto saugumą ir naudą sveikatai.

Didėjantis žemės ūkio produktyvumas taip pat padidino maisto atsargas ir pajamas, taip sumažindamas skurdą, padidindamas priėjimą prie maisto, sumažindamas prastą mitybą ir pagerindamas sveikatą ir pragyvenimą.

Darniosios žemdirbystės metodai labai remiasi tradicinėmis bei vietinėmis žiniomis ir pabrėžia ūkininkų patirtį, inovacijas. Taigi naudoja tinkamus, pigius ir lengvai prieinamus vietinius išteklius, taip pat pagerina ūkininkų statusą ir autonomiją, sustiprindami socialinius ir kultūrinius ryšius vietos bendruomenėse.

Vietinės pardavimo ir tiekimo priemonės gali sukurti daugiau pinigų vietos ekonomikai. Kiekvienam ekologinėje Cusgarne Organics (Jungtinė Karalystė) schemoje išleistam svarui sterlingų sukuriami 2,59 svarai vietos ekonomikai; tačiau už kiekvieną išleistą prekybos centre svarą tik 1,40 svarų yra sukuriama vietos ekonomikai.

10. Geresnė maisto kokybė naudinga sveikatai
Ekologiškas maistas yra saugesnis, nes ekologinė žemdirbystė draudžia nuolatinį pesticidų naudojimą, taigi žalingų cheminių medžiagų likučiai yra retai aptinkami.

Ekologinė gamyba taip pat draudžia dirbtinių maisto priedų, kaip antai hidrogenizuotų riebalų, fosforo rūgšties, aspartamo ir mononatrio gliutamato, naudojimą, kurie buvo siejami su tokiomis įvairiomis sveikatos problemomis, kaip širdies ligos, osteoporozė, migrenos ir hiperaktyvumas.

Tyrimai parodė, kad ekologiškas maistas vidutiniškai turi daugiau vitamino C, didesnį mineralų kiekį ir daugiau augalų fenolio – augalo junginių, galinčių kovoti su vėžiu ir širdies ligomis, nugalėti su amžiumi susijusius neurologinius sutrikimus – ir žymiai mažiau toksiško junginio – nitratų.

Darniosios žemdirbystės technologijos pasirodė naudingos visais su sveikata ir aplinka susijusiais aspektais. Be to, jos teikia maisto saugumą ir socialinę bei kultūrinę gerovę vietos bendruomenėms visame pasaulyje. Būtinas neatidėliotinas visapusis pasaulinis perėjimas prie darniosios žemdirbystės formų.

Nėra jokių abejonių, kad genetiškai modifikuoti (GM) augalai nėra reikalingi pamaitinti pasauliui ir kad badą sukelia skurdas ir nelygybė, o ne nepakankama maisto gamyba. Pagal Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. Food and Agriculture Organization, FAO) apskaičiavimus, pakankamai maisto visiems pamaitinti yra pagaminama naudojant tik įprastus kultūrinius augalus, ir taip bus mažiausiai 25 metus, o tikriausiai ir dar ilgiau [2].

Dar daugiau, kaip teigė Altieri ir Rossetas, net jeigu badas kyla dėl atotrūkio tarp maisto gamybos ir žmonių populiacijos augimo, dabartiniai GM augalai nėra sukurti didinti derlius ar neturtingiems smulkiesiems ūkininkams, taigi vargu, ar jie turės iš to naudos [3]. Kadangi tikroji bado priežastis yra nelygybė, bet koks maisto produkcijos padidinimo metodas, kuris gilina nelygybę, negali sumažinti bado [4]. Nesename ActionAid pranešime padaryta išvada, kad „Platus GM augalų auginimas tikėtina pasunkins paslėptą maisto nesaugumo priežastį, ir dėl to alkanų žmonių bus ne mažiau, bet daugiau“ [5].

Dar svarbiau, GM augalai yra nepageidaujami, ir dėl rimtų priežasčių. GM augalai nesuteikė žadėtos naudos, jie kelia didėjančias problemas ūkiuose ir, nors saugumo tyrimų pastebimai trūksta, susikaupė įrodymai apie blogiausius pavojus. Tuo pat metu atsirado daug įrodymų apie darniųjų žemės ūkio metodų sėkmę, kas aiškiai parodo, koks turėtų būti racionalus valstybės pasirinkimas.

GM augalų pasaulinė rinka traukėsi tuo pat metu, kai GM pasėlių žemės plotai nuo pirmojo GM augalo pasodinimo Jungtinėse Valstijose 1994 m. smarkiai didėjo (pirmasis GM augalas buvo Flavr Savr pomidorai, kurie greitai buvo atšaukti kaip komercinė katastrofa). Per septynerių metų laikotarpį nuo 1996 m. iki 2002 m. GM pasėlių plotas pasaulyje padidėjo nuo 1,7 mln. hektarų iki 58,7 mln. hektarų. Tačiau 2002 m. tik keturios šalys sudarė 99 % pasaulinio GM pasėlių ploto. Jungtinės Valstijos augino 39,0 mln. hektarų (66 % viso pasaulinio ploto), Argentina – 13,5 mln. hektarų, Kanada – 3,5 mln. hektarų ir Kinija – 2,1 mln. hektarų [6].

Pasaulinis pasipriešinimas GM pasiekė kulminaciją 2002 m., kai Zambija, nepaisydama bado grėsmės, atsisakė GM kukurūzų kaip maisto pagalbos. Po to, kai aukšto lygmens Zambijos delegacija buvo pakviesta aplankyti keletą šalių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę, Zambija vėl patvirtino savo sprendimą. Kai buvo rengiamas šis pranešimas Filipinuose vyko bado streikas protestuojant prieš Monsanto Bt kukurūzų komercinį patvirtinimą.

Indijoje, Zimbabvėje ir Brazilijoje buvo naudotos piliečių komisijos ir kiti dalyvaujančiosios demokratijos bei socialinio įtraukimo procesai tam, kad būtų leista smulkiesiems ūkininkams ir marginalizuotoms kaimo bendruomenėms įvertinti GM augalų pavojus ir patrauklumą jų požiūriu bei pagal jų gerbūvio kriterijus ir supratimą. Rezultatai rodo, kad kai ir ten, kur tai buvo atliekama patikimu, nešališku ir objektyviu būdu, smulkieji ūkininkai ir vietiniai žmonės atmetė GM augalus remdamiesi tuo, kad jiems jų nereikia ir kad GM technologija nepasiteisina ir neatitinka jų poreikių [7, 8].

Žemės ūkio sektorius sąlygojo biotechnologijų pramonės didelį nuosmukį prieš pramonei 2000 m. dėl žmogaus genomo projekto pasiekiant viršūnę. Mokslo visuomenėje institutas (angl. Institute of Science in Society, ISIS) apibendrino įrodymus specialiame trumpame pranešime Jungtinės Karalystės ministro pirmininko GM strategijos grupei, pateiktame kaip atsakas į jos viešą užklausą dėl GM augalų ekonominio potencialo [9]. Nuo tada visos pramonės reikalai blogėjo [10].

Innovest strateginės vertės patarėjų (angl. Innovest Strategic Value Advisors) 2003 m. balandžio mėnesį išleistame pranešime [11] Monsanto gavo žemiausią galimą įvertinimą su žinia, kad žemės ūkio biotechnologija yra labai rizikinga pramonės šaka, į kurią neverta investuoti, nebent ji nukreiptų savo dėmesį nuo GE (genų inžinerijos, angl. genetic engineering, GM sinonimas). Pranešime teigiama:

„Iš GE kompanijų politikams plaukiantys pinigai ir tai, kaip dažnai GE kompanijų darbuotojai gauna darbą JAV reglamentuojančiose institucijose (ir atvirkščiai) sukuria didelį šališkumo potencialą ir sumažina investuotojų galimybę pasikliauti JAV Vyriausybės tvirtinimais apie GE produktų saugumą. Tai taip pat padeda paaiškinti, kodėl JAV Vyriausybė nesiėmė atsargumo požiūrio į GE ir toliau stabdo GE ženklinimą, kai didžioji visuomenės dalis jį palaiko. Enron ir kitų finansinių nesėkmių atveju finansų bendruomenė, matyt, patikėjo kompanijos kalbomis be gilesnio nei paviršutinis vertinimo“.

„Monsanto gali būti kita investuotojus ištikusia nesėkme“, – baigiama pranešime.

GM augalai neatnešė naudos

GM augalai tiesiog neatnešė žadėtos naudos. Tai yra nuosekli nepriklausomo tyrimo ir ūkių apklausų Jungtinėse Valstijose nuo 1999 m., kuriuos apžvelgė agronomas Charlesas Benbrookas [12, 13], išvada, ir kiti tyrimai tai patvirtino [14]. Tūkstančiai kontrolinių GM sojos lauko bandymų davė reikšmingai, nuo 5 % iki 10 %, mažesnį derlių, o kai kuriose vietovėse netgi nuo 12 % iki 20 % mažesnį derlių, lyginant su genetiškai nemodifikuota soja. Apie panašius derliaus sumažėjimus pranešta Jungtinėje Karalystėje GM žieminių rapsų ir cukrinių runkelių lauko bandymuose.

GM augalai žymiai nesumažino herbicidų ir pesticidų naudojimo. Roundup Ready (RR) sojai reikėjo nuo 2 iki 5 kartų daugiau herbicidų nei kitoms piktžolių valdymo sistemoms. Panašiai, JAV Žemės ūkio departamento (angl. US Department of Agriculture, USDA) duomenys rodo, kad 2000 m. vidutiniškai RR kukurūzų akras (1 akras – apytiksliai 0,4 ha – vert. past.) buvo purkštas 30 % daugiau herbicidų nei vidutiniškai genetiškai nemodifikuotų kukurūzų akras.

Ketverių metų oficialios USDA informacijos apie insekticidų naudojimą analizė rodo pakankamai aiškų vaizdą [13]. Nors Bt medvilnė sumažino insekticidų naudojimą keliose valstijose, Bt kukurūzai kukurūzų insekticidų naudojimui turėjo mažai poveikio, jei apskritai darė poveikį. USDA duomenys rodo, kad kukurūzų insekticidų naudojimas, tiesiogiai nukreiptas prieš kukurūzinį ugniuką (angl. European corn borer), padidėjo nuo 4 % akrui 1995 m. iki 5 % 2000 m.

Didesnė GM sėklų kaina, padidėjęs herbicidų/pesticidų naudojimas, nepadidėjęs derlius, atskaitymai sėklų patento savininkui ir sumažėjusi rinka sąlygojo ūkininkų pajamų sumažėjimą. Pirmoji ūkio lygmens ekonominė Bt kukurūzų analizė JAV atskleidė, kad nuo 1996 m. iki 2000 m. grynasis nuostolis ūkininkams buvo 92 mln. dolerių arba apie 1,31 dolerio akrui.

Jungtinės Karalystės Žemės asociacijos (angl. Soil Association) 2002 m. rugsėjo mėnesį išleistame pranešime apskaičiuota, kad GM augalai Jungtinėms Valstijoms kainavo 12 mlrd. dolerių dėl subsidijų ūkiams, prarastų pardavimų ir produktų atšaukimų dėl transgeninės taršos. Pranešime apibendrinta:

„Įrodymai, kuriuos išdėstėme, rodo, kad iš esmės nei vienos naudos, kurią, buvo teigiama, suteiks GM augalai, jie neatnešė. Vietoje to, ūkininkai praneša apie mažesnius derlius, tebesitęsiančią priklausomybę nuo herbicidų ir pesticidų, priėjimo prie rinkos praradimą ir kritiškai sumažėjusį pelningumą, padarančius maisto gamybą net dar labiau pažeidžiamą biotechnologijų kompanijų interesų ir reikalaujančią subsidijų.“

Šie tyrimai neatsižvelgė į pasėlių nederlius pasaulyje, kurie praėjusiais metais buvo labai rimti Indijoje [16]. Keliose Indijos valstijose buvo pranešta apie masinį, iki 100 %, GM medvilnės nederlių, įskaitant sėklų nesudygimą, šaknų puvinį ir gelsvapilkio saulinuko (angl. american bollworm, lot. Heliothis armigera Hb.) puolimą, kuriam Bt medvilnė turėjo būti atspari.

„Nors yra augalų pavyzdžių, kurie rodo stabilią transgeno išraišką, jie gali pasirodyti taisyklės išimtimis. Neformalioje daugiau kaip 30 kompanijų, dalyvaujančių transgeninių augalų komercializavime, apklausoje beveik visi respondentai nurodė, kad jie pastebėjo tam tikrą transgeno neveiklumo lygį. Daugelis respondentų nurodė, kad dauguma transgeno neveiklumo atvejų niekada nebuvo aprašyti literatūroje.“

Vis dėlto apie transgeninį nestabilumą yra svarbios mokslinės literatūros [18, 19]. Kur tik problemai tirti buvo taikyti tinkami molekuliniai instrumentai, nestabilumas nuolat randamas, ir taip yra net tais atvejais, kai buvo teigiama apie transgeninį stabilumą. Vienoje publikacijoje [20], kurios santraukoje teigiama, kad „transgeno ekspresija buvo stabili visų ryžių genotipų linijose“, pateikti duomenys iš tikrųjų rodė, kad daugiausia 7 iš 40 (18 %) linijų gali būti stabilios R3 kartoje [21]. Šis darbas, kaip ir daugelis kitų, taip pat netinkamai traktavo atvejus, kai žymiai nenukrypstama nuo sutartinai nustatytų „Mendelio santykių“ (angl. „Mendelian ratios“) kaip paveldimumo ar genetinio stabilumo ženklą. Tai yra tokia elementari klaida statistikoje ir genetikoje, kad studentai dėl jos galėtų neišlaikyti egzamino.

Yra dvi pagrindinės transgeninio nestabilumo priežastys. Pirmoji susijusi su gynybos mechanizmais, saugančiais organizmo vientisumą, kurie „nutildo“ arba padaro neveikliais svetimus, įsijungusius į genomą genus taip, kad jie daugiau nebeišreiškiami. Genų tildymas (angl. silencing) pirmą kartą buvo atrastas integruojant transgenus 10-ojo dešimtmečio pradžioje, ir dabar yra žinoma, kad yra organizmo gynybos prieš virusines infekcijas dalis.

Kita pagrindinė nestabilumo priežastis susijusi su pačių transgeninių darinių struktūriniu nestabilumu, jų polinkiu fragmentuotis, nutrūkti išilgai silpnų dirbtinių jungčių ir netiksliai rekombinuoti, dažnai su kita netoliese esančia DNR. Tai galbūt yra dar rimtesnė problema saugumo požiūriu, kadangi padidina horizontalų genų perkėlimą ir rekombinaciją (žr. vėliau).

Tačiau neseniai buvo atrastas dar vienas nestabilumo šaltinis [18]. Pasirodė, kad yra tam tikros transgeninei integracijai „imlios vietos“ (angl. receptive hotspots) tiek augalų, tiek ir žmonių genomuose. Šios imlios vietos taip pat gali būti „rekombinacijos vietomis“ (angl. recombination hotspots), linkusiomis trūkti ir vėl susijungti. Tai taip pat įterptus transgenus padarytų labiau linkusius vėl atitrūkti, rekombinuoti arba įsiterpti į kitus genomus.

Tyrinėjimai taip pat rodo, kad transgenų nestabilumas gali iškilti vėlesnėse kartose ir nebūtinai pasireiškia pirmosiose kartose. Tai gali sukelti prastą ir nepastovų GM augalų augimą lauke, problemą, apie kurią ūkininkai, siekiantys pagal sutartis gauti kompensaciją, linkę nepranešti.

Savaime įsisėję augalai ir piktžolės
Trims herbicidams atsparūs savaime įsisėję rapsai buvo pirmą kartą rasti Albertoje, Kanadoje 1998 m., praėjus tik dvejiems metams po vienam herbicidui atsparių GM augalų pasėjimo [22]. Po metų šie daugeliui herbicidų atsparūs savaime įsisėję augalai buvo rasti kituose 11 laukų [23]. Jungtinės Valstijos pradėjo auginti herbicidams atsparius GM rapsus tik 2001 m. Aidaho universiteto tyrime nustatyta, kad panašūs daug svetimų genų turintys augalai (angl. multiple gene-stacking) per dvejus metus atsirado eksperimentiniuose laukuose ir per tą patį laikotarpį taip pat buvo rastos piktžolės, turinčios atsparumo dviems herbicidams savybes.

Nuo tada buvo nustatyta daug kitų problemų su piktžolėmis (apibendrinta 24 nuorodoje). Glifosatui atsparios kanadinės konyzos (angl. marestail) 2002 m. užplūdo daugiau nei 200 000 akrų medvilnės vakarų Tenesyje (JAV), arba 36 % viso medvilnės ploto valstijoje, ir taip pat buvo paveikta 200 000 akrų sojos pupelių. Herbicidams atsparių savaime įsisėjusių augalų ir piktžolių problema yra tokia didelė, kad kompanijos rekomendavo papildomai purkšti herbicidais. JAV žemės ūkio ekspertai atskleidžia, kad nuo 75 % iki 90 % GM kukurūzų augintojų naudoja produktą, vadinamą Liberty ATZ – Aventis piktžolių naikinimo priemonės amonio glufosinato ir atrazino mišinį [25]. Atrazinas – senas herbicidas, naudotas kukurūzų pasėliams, ir jis buvo probleminiu pesticidu dešimtmečiais. Jis yra įtrauktas į Europos Raudonąjį sąrašą (angl. Red List) ir Pirmumo sąrašą (angl. Priority List) dėl gyvūnų hormonų sutrikdymo poveikio. Glufosinatas taip pat toli gražu nėra nekenksmingas (žr. vėliau).

Bt augalai taip pat turi problemų, nes labai tikėtina, kad išsivystys kenkėjų, su kuriais kovoti šie augalai sukurti, atsparumas (žr. žemiau). Naujas Monsanto patento prašymas pagrįstas dviejų insekticidų naudojimu su jų Bt augalais tam, kad Bt augalai galėtų gaminti vabzdžiams kenkėjams atsparų štamą ir „daug problemų išliktų… kokios yra dabar“.

Nesenas tyrimas rodo, kad transgenai iš Bt saulėgrąžų, susikryžminę su laukiniais giminingais augalais, pastaruosius padarė atsparesnius ir vaisingesnius, su galimybe tapti superpiktžolėmis [26].

Bt atsparumas
Bt augalai yra genetiškai modifikuoti gaminti insekticidinius baltymus, įgytus iš bakterijos Bacillus thuringiensis (Bt). Tikimybė, kad kenkėjai, su kuriais kovoti sukurti Bt augalai, greitai išvystys atsparumą Bt toksinams yra tokia didelė ir reali, kad Jungtinėse Valstijose yra priimamos atsparumo valdymo strategijos, numatančios ne Bt augalų apsauginių zonų sodinimą ir Bt augalų su aukštais genų ekspresijos lygmenimis arba daugelio toksinų viename augale kūrimą.

Deja, išsivystė kenkėjų atsparumas daugeliui toksinų arba kryžminis atsparumas skirtingiems toksinams [27], o nesenas tyrimas atskleidžia, kad atsparūs štamai net gali iš toksino įgyti papildomą maistinę vertę, taip galbūt pasidarydami pavojingesniais kenkėjais nei anksčiau.

Didelė transgeninė tarša
2001 m. lapkričio mėnesį Berklio augalų genetikai Ignacio Chapela ir Davidas Quistas žurnale Nature išspausdino tyrimą [28], pristatantį įrodymus, kad kukurūzų rūšys, augančios atokiuose Meksikos regionuose, buvo užterštos transgenais, nepaisant fakto, kad šalyje buvo įvestas oficialus moratoriumas GM kukurūzų auginimui.

Tai sukėlė bendrą mokslininkų – biotechnologijų šalininkų puolimą, kuriam, numanoma, vadovavo Monsanto [29]. Nature 2002 m. vasario mėnesį atšaukė paramą šiam darbui, ir tai buvo neturintis precedento veiksmas per visą mokslinių publikacijų istoriją, nes tyrimas nebuvo nei klaidingas, nei buvo nuginčyta jo pagrindinė išvada. Po to sekęs Meksikos mokslininkų tyrimas patvirtino išvadą, parodydamas, kad tarša buvo daug platesnė nei manyta anksčiau [30]. Devyniasdešimt penki procentai vietovių mėginių buvo užteršti, taršos laipsnis svyravo nuo 1 % iki 35 %, vidutiniškai – 10–15 %. Su tuo susijusios kompanijos atsisakė pateikti molekulinę informaciją ar zondus (angl. probes) tyrimui, kuris būtų išaiškinęs, kas atsakingas už sukeltus nuostolius. Nature atsisakė publikuoti šiuos patvirtinančius rezultatus.

Iš tikrųjų, vienas svarbiausių faktorių, svarstytas Innovest pranešime (žr. aukščiau), kuris galėtų sukritikuoti Monsanto, yra žymūs investuotojų nuostoliai, kurie galėtų kilti dėl nenumatytos transgeninės taršos. Tarša yra neišvengiama, teigiama pranešime, ir gali privesti Monsanto ir kitas biotechnologijų kompanijas prie bankroto, palikdama problemą spręsti likusiai visuomenei.

Pasak Ignacio Chapela, kuris buvo įtrauktas į vėliau vykusią polemiką ir jo pareigos universitete vis dar kabo ant plauko, transgeninė tarša Meksikoje vis dar auga.

Genetiškai nemodifikuotų sėklų taršos mastas kelia nerimą. Pranešama, kad Dow Agroscience atstovas teigė, kad Kanadoje „visa sėklų sistema yra užteršta“ [31]. Dr. Lyle Friesenas iš Manitobos universiteto tyrė 27 veislių sėklų atsargų 33 mėginius ir nustatė, kad 32 iš jų buvo užteršti [32].

Tiriant žiedadulkes nustatyta, kad kviečių žiedadulkės pakilusios ore išlieka mažiausiai vieną valandą, kas reiškia, jog jos gali būti nuneštos didžiulius atstumus, priklausomai nuo vėjo greičio. Rapsų žiedadulkės yra net lengvesnės ir gali išlikti ore nuo 3 iki 6 valandų. 35 mylių per valandą (~56 km/h) vėjas nėra netipiškas, kas „dešimčių ar net šimtų metrų atskyrimo atstumą padaro tikru pajuokos objektu“, – teigė Percy Schmeiseris, garsus Kanados ūkininkas, kuris Kanados teismo buvo įpareigotas atlyginti „žalą“ Monsanto, nepaisant jo tvirtinimo, kad kaimyniniai GM pasėliai užteršė jo laukus. P. Schmeiseris pralaimėjo apeliaciją Federaliniame teisme, bet gavo teisę būti išklausytas Kanados Aukščiausiame teisme (2008 m. teismo sprendimas buvo palankus P. Schmeiseriui – vert. past.).

Ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai Saskačevane (Kanados provincija – vert. past.) taip pat pradėjo teismo procesus prieš Monsanto ir Aventis dėl jų pasėlių užteršimo ir jų ekologinio statuso žlugdymo.

Europos Komisija 2000 m. gegužės mėnesį ES Jungtinių tyrimų centro (angl. EU Joint Research Centre) Ateities technologijų studijų institutui (angl. Institute for Prospective Technological Studies) užsakė atlikti tyrimą apie GM ir ne GM pasėlių sambūvį. Tyrimas buvo baigtas ir pateiktas Europos Komisijai 2002 m. sausio mėnesį su rekomendacija, kad jis nebūtų paskelbtas viešai. Nuslėptas tyrimas, nutekintas Greenpeace [33], patvirtino tai, ką jau žinome: GM ūkininkavimo ir ne GM ar ekologinio ūkininkavimo sambūvis daugeliu atvejų būtų neįmanomas. Net atvejais, kai tai yra techniškai įvykdoma, tai pareikalautų brangių priemonių, siekiant išvengti taršos, ir padidintų gamybos išlaidas visiems ūkininkams, ypač smulkiesiems.

Transgeninė tarša neapsiriboja kryžminiu apdulkinimu. Naujas tyrimas rodo, kad transgeninės žiedadulkės, vėjo atneštos ar nukritusios tiesiai ant žemės, yra pagrindinis transgeninės taršos šaltinis [34]. Tokia transgeninė DNR buvo netgi rasta laukuose, kur GM augalai niekada nebuvo auginami, ir dirvožemio mėginiai, užteršti žiedadulkėmis, parodė transgeninės DNR perėjimą į dirvožemio bakterijas (žr. vėliau).

Kodėl taršos klausimas yra toks svarbus? Pirmas į galvą ateinantis atsakymas yra, kad vartotojai tam nepritaria. Daug svarbesnė priežastis yra neišspręsti saugumo klausimai.

Moksliniai įrodymai nesiskiria nuo paprastų įrodymų ir turėtų būti suprantami bei vertinami tuo pačiu būdu. Skirtingų šaltinių ir įvairių rūšių įrodymai turi būti pasverti ir suderinti, kad jais remiantis būtų galima priimti politikos sprendimus ir veiksmus. Tuo pasižymi geras mokslas, taip pat ir sveikas protas.

Genetinė inžinerija apima rekombinaciją, t. y. sujungimą naujomis kombinacijomis DNR iš skirtingų šaltinių ir jos įterpimą į organizmų genomą, siekiant sukurti „genetiškai modifikuotus organizmus“ arba „GMO“ [38].

GMO yra nenatūralūs, ne tik dėl to, kad buvo sukurti laboratorijoje, bet todėl, kad daugelis jų gali būti sukurti tiktai laboratorijoje, visiškai skirtingai nei gamta kūrė per milijardus evoliucijos metų.

Taigi yra įmanoma naujus genus ir genų produktus, daugelį iš bakterijų, virusų ir kitų rūšių ar net genus, sukurtus išimtinai laboratorijoje, įvesti į augalus, taip pat ir maistines kultūras. Mes nevalgėme šių naujų genų bei genų produktų ir jie niekada nebuvo mūsų mitybos grandinės dalimi.

Dirbtiniai dariniai yra įterpiami į ląsteles invaziniais metodais, kurių rezultatas – atsitiktinė integracija į genomą, sukelianti nenuspėjamą, atsitiktinį poveikį, įskaitant didžiules tiek gyvūnų, tiek augalų anomalijas, nenumatytus toksinus ir alergenus maistinėse kultūrose. Kitaip tariant, nėra kokybės kontrolės galimybės. Šią problemą apsunkina didžiulis transgeninių linijų nestabilumas, kuris daro rizikos vertinimą praktiškai neįmanomą.

Anti-atsargumo rizikos vertinimas
Dauguma problemų būtų identifikuotos, jei kontroliuojančios institucijos rimtai imtųsi rizikos vertinimo. Tačiau kaip parodė Ho ir Steinbrecheris [39], maisto saugumo vertinimo procedūroje nuo pat pradžių buvo lemtingų trūkumų. Maisto vertinimo procedūrą apibrėžė bendras FAO ir Pasaulio sveikatos organizacijos (angl. World Health Organization, WHO) biotechnologijų ir maisto saugumo pranešimas, kuris buvo Ekspertų konsultacijos Romoje 1996 m. nuo rugsėjo 30 d. iki spalio 4 d. rezultatas, ir nuo tada tarnauja kaip pagrindinis modelis.

Šis pranešimas buvo kritikuotas dėl:

• Ginčytinų teiginių apie technologijos naudą;
• Vengimo prisiimti atsakomybę ar atkreipti dėmesį į pagrindinius maisto saugumo aspektus, kaip antai maistinių kultūrų naudojimą vaistų ir pramoninių cheminių medžiagų gamybai, taip pat ženklinimo ir monitoringo klausimus;
• Saugumo reikalavimų taikymo srities apribojimo, siekiant neįtraukti žinomų pavojų, tokių, kaip plataus veikimo spektro herbicidų toksiškumas;
• Klaidingo teigimo, kad genų inžinerija nesiskiria nuo įprastos selekcijos (angl. conventional breeding);
• „Substancinio (esminio) ekvivalentiškumo principo“ taikymo rizikos vertinime, kuris yra tiek sutartinis, tiek nemoksliškas;
• Neatsižvelgimo į ilgalaikį poveikį sveikatai ir maisto saugumui;
• Egzistuojančių mokslinių duomenų apie identifikuojamus pavojus, ypač kylančius dėl transgeninės DNR horizontalaus perkėlimo ir rekombinacijos, ignoravimo.

Visa tai padeda anti-atsargiam „saugumo vertinimui“, kuris sukurtas taip, kad paspartintų produkto patvirtinimą saugumo sąskaita.

„Substancinio (esminio) ekvivalentiškumo“ principas yra apgaulė rizikos vertinimo požiūriu

Didžiausias trūkumas yra „substancinio (esminio) ekvivalentiškumo“ principas, kuris turėtų būti rizikos vertinimo pagrindas. Pranešime teigiama:

„Substancinis ekvivalentiškumas yra koncepcija, kuri reiškia, kad jei nustatoma, jog naujas maisto produktas ar maisto komponentas yra substanciškai ekvivalentiškas esamam maisto produktui ar maisto komponentui, jis gali būti traktuojamas vienodai saugumo atžvilgiu (t. y. gali būti nusprendžiama, kad maisto produktas ar maisto komponentas yra tiek pat saugus kaip ir įprastas maisto produktas ar maisto komponentas).“

Kaip matyti, principas yra neaiškus ir blogai apibrėžtas. Bet iš tolesnių teiginių pasidaro aišku, kad jis sukurtas būti kiek įmanoma lankstesniu, nuolaidesniu ir atviresniu interpretacijoms.

„Substancinio ekvivalentiškumo nustatymas nėra saugumo įvertinimas pats savaime, bet dinamiškas, analitinis bandymas vertinti naujo maisto produkto saugumą lyginant su esamu maistu. Palyginimas gali būti paprastas arba gali labai užsitęsti priklausomai nuo prieinamų žinių kiekio ir tiriamo maisto produkto ar maisto komponento pobūdžio. Esminės savybės substancinio ekvivalentiškumo palyginimams turi būti lanksčios ir laikui bėgant keisis pagal besikeičiančius gamintojų ir vartotojų poreikius ir patirtį.“

Kitaip tariant, nebus nei reikalaujamų, nei tiksliai apibrėžtų tyrimų substanciniam ekvivalentiškumui (SE) nustatyti. Kompanijos galės laisvai lyginti bet ką, kam skubiausiai reikia SE patvirtinimo, ir atlikti mažiausiai galinčius atskirti tyrimus, kurie nuslėptų bet kokį esminį skirtumą (angl. substantial difference).

Praktiškai SE principas leido kompanijoms:

• Atlikti mažiausiai galinčius atskirti tyrimus, tokius kaip nesudėtingos baltymų, angliavandenių ir riebalų, amino rūgščių, atrinktų metabolitų kompozicijos;
• Išvengti išsamių transgeninių intarpų molekulinių apibūdinimų, siekiant nustatyti genetinį stabilumą, geno ekspresijos profilius, metabolinius profilius ir pan., kurie atskleistų nenumatytą poveikį;
• Tvirtinti, kad transgeninė linija yra substanciškai ekvivalentiška netransgeninei linijai, išskyrus transgeninį produktą, ir atlikti rizikos vertinimą tik transgenų produktams, taip vėl ignoruojant bet kokius nenumatytus pokyčius;
• Išvengti transgeninės linijos lyginimo su tose pačiose aplinkos sąlygose augintais netransgeniniais „tėvais“ ;
• Lyginti transgeninę liniją su bet kokia rūšies atmaina ir netgi su abstrakčiu dariniu, sudarytu iš atrinktų visų rūšies atmainų charakteristikų mišinio, taip, kad transgeninė linija galėtų turėti blogiausias kiekvienos atmainos savybes ir vis tiek būtų laikoma substanciškai ekvivalentiška;
• Lyginti skirtingus transgeninės linijos komponentus su skirtingomis rūšimis, kaip transgeninio rapso, modifikuoto gaminti lauro rūgštį, atveju. Tačiau „kiti riebiųjų rūgščių komponentai yra paprastai pripažįstami saugiais (angl. Generally Recognized as Safe, GRAS) kai vertinami individualiai, kadangi jie panašiais kiekiais yra kituose įprastai vartojamuose aliejuose.“

Nenuostabu, kad pranešime nueita dar toliau ir teigta:

„Iki šiol ir tikriausiai artimiausioje ateityje bus mažai, jei apskritai buvo, maisto produktų ar maisto komponentų pavyzdžių, sukurtų naudojant genetinę modifikaciją, kurie galėtų būti laikomi substanciškai neekvivalentiškais esamiems maisto produktams ar maisto komponentams.“

Dėl transgeninio nestabilumo šiuo SE principu pagrįstos reglamentavimo nuostatos tampa dar labiau absurdiškomis. Dokumente, pristatytame 2002 m. Pasaulio sveikatos organizacijos pasitarime [40], teigiama: „Svarbiausia problema, susijusi su transgeninių augalų biosaugumo įvertinimu, yra nenuspėjamas transformacijos pobūdis. Nenuspėjamumas kelia susirūpinimą, kad transgeniniai augalai auginami komerciškai elgsis nepastoviai“. Taigi transgeninės bulvės, kurių lauko bandymuose „pastebėtos žymios daigų morfologinės deformacijos ir kurios davė prastą šakniagumbių derlių, t. y. nedaug mažų, blogai susiformavusių šakniagumbių“, vis dėlto pagal taikytus testus buvo įvertintos „beveik jokių šakniagumbių kokybės pokyčių“ ir todėl buvo patvirtintos kaip „substanciškai ekvivalentiškos“.

Priešingai tam, kas buvo plačiai teigiama, GM maisto produktai niekada nepraėjo jokių reikalingų tyrimų, kurie galėtų nustatyti, kad jie yra saugūs. Jungtinių Valstijų Maisto ir vaistų administracija (angl. Food and Drug Administration, FDA) 1992 m. nusprendė, kad genų inžinerija buvo tik įprastos selekcijos pratęsimas, ir todėl saugumo vertinimai buvo nereikalingi. Nors pirmasis transgeninis augalas, Flavr Savr pomidorai, praėjo formalų saugumo vertinimą (kurio neišlaikė, žr. vėliau), visiems vėlesniems augalams taikyta savanoriška patikrinimo procedūra.

Belinda Martineau, mokslininkė, kuri atliko Flavr Savr pomidorų saugumo tyrimus Calgene kompanijoje, išleido knygą [41], kurioje teigė, kad „Calgene pomidorai neturėtų būti laikomi saugumo standartu šiai naujai pramonei, kaip ir nei vienas kitas genų inžinerijos produktas.“ Ji griežtai smerkia duomenų apie transgeninių augalų poveikį sveikatai ir aplinkai trūkumą. „Ir tiesiog skelbti, kad „šie maisto produktai yra saugūs ir nėra jokių priešingų mokslinių įrodymų“ yra ne tas pats, kas sakyti, jog „buvo atlikti išsamūs tyrimai ir tokie yra rezultatai“.

JAV Nacionalinė mokslų akademija 2002 m. vasario mėnesį išleido pranešimą, kritikuojantį JAV Žemės ūkio departamentą (angl. Department of Agriculture, USDA) dėl nepakankamo aplinkos saugojimo nuo GM augalų grėsmių [42]. Jame sakoma, kad USDA vykdomi patikrinimai stokoja mokslinio pagrindimo ir jie nėra taikomi vienodai; rizikos aplinkai vertinimas, ypač augalų, genetiškai pakeistų, kad būtų atsparūs vabzdžiams, buvo „daugiausia paviršutiniškas“; ir kadangi aplinkosauginiai vertinimai laikomi konfidencialiais kaip komercinės paslaptys, departamento atliekamas peržiūros procesas „stabdo išorinę patikrą ir skaidrumą“. Pranešimas kviečia USDA padaryti peržiūros procesą „žymiai skaidresnį ir griežtesnį“, siekti, kad išvados būtų įvertintos nepriklausomų mokslo ekspertų ir užtikrinti didesnį visuomenės dalyvavimą.

Iš tikrųjų yra labai nedaug nepriklausomų GM augalų saugumo sveikatai ir aplinkai tyrimų. Vis dėlto buvo sukaupta pakankamai įrodymų, kad GM augalai nėra saugūs.

Mes neabejotinai esame tokiame laikotarpyje, kai galima įspėti dėl grėsmės, kai sveikas protas ar atsargumo principo taikymas vis dar gali atitraukti ir sušvelninti nelaimes, kurios gali kilti per ilgesnį laiką [43].

Atsakydamas į Škotijos parlamento neseną tyrimą apie GM augalų poveikį sveikatai [44], Stanley Ewenas, Grampijos universiteto ligoninių tresto histopatologas ir Gaubtinės žarnos vėžio pilotinio tyrimo Grampijos regione vadovas apibendrino situaciją:

„Gaila, kad labai mažai žmonėms skirtų GM maisto produktų bandymų su gyvūnais yra viešai prieinami mokslinėje literatūroje. Iš to išplaukia, kad nebuvo parodyta, jog GM maisto produktai nekelia rizikos ir, iš tikrųjų, prieinami mokslinių eksperimentų rezultatai verčia sunerimti.“

Du tyrimai iki 1999 m. atskleidė žalingus poveikius gyvūnams, maitintiems GM maisto produktais. Pirmasis buvo tyrimas, pateiktas JAV Maisto ir vaistų administracijai (FDA) dėl Flavr Savr GM pomidorų, maitintų žiurkėms. Kelioms žiurkėms išsivystė skrandžio sienelių erozijos (ankstyvosios opos), panašios į matomas pagyvenusių žmonių skrandžiuose nuo aspirino ar panašių vaistų. Žmonėms nuo šių ankstyvųjų opų gali prasidėti kraujavimas, keliantis realią grėsmę gyvybei.

Antrasis darbas, paskelbtas moksliniame (peer-reviewed) žurnale, buvo apie vieno mėnesio amžiaus pelių patinų maitinimą žaliomis GM bulvėmis. Rezultatai atskleidė proliferacinį augimą (angl. proliferative growth) plonosiose žarnose [45].

Pusztai ir bendradarbių tyrimas
Nebuvo atlikta nepriklausomų tyrimų apie GM maisto poveikius sveikatai, kol Škotijos Žemės ūkio, aplinkos ir žuvininkystės departamento tarnyba (angl. Scottish Office of Agriculture, Environment and Fisheries Department, SOAEFD) finansavo Pusztai vadovaujamą projektą Rowett institute, kurio tikslas buvo imtis svarbaus GM bulvių, britų mokslininkų pakeistų naudojant geną iš snieguolės svogūnėlio, galimų pavojų aplinkai ir sveikatai tyrimo [46].

Tyrimai atskleidė, kad dvi amarams atsparių GM bulvių iš to paties pakeitimo eksperimento transgeninės linijos nebuvo substanciškai ekvivalentiškos savo sudėtimi nei tėvinių bulvių linijai, nei tarpusavyje. Apytikrė, prastai apibrėžta ir nemoksliška „substancinio ekvivalentiškumo“ sąvoka, kuria reglamentavimo institucijos rėmėsi rizikos vertinime, buvo kritikuojama nuo jos sampratos (žr. aukščiau). Ji akivaizdžiai atgyveno savo dienas.

Dar svarbiau, rezultatai parodė, kad dietos, kurių sudėtyje buvo GM bulvių, kai kuriais atvejais trukdė jaunų žiurkių augimui ir kai kurių jų gyvybiškai svarbių organų vystymuisi, sukeldamos pokyčius žarnyno struktūroje bei funkcijoje ir sumažindamos jų imuninę reakciją į kenksmingus antigenus. Priešingai, gyvūnai, maitinti dieta, kurios sudėtyje buvo tėvinės genetiškai nemodifikuotos bulvės ar tėvinės bulvės, papildytos geno produktu, nepatyrė tokio poveikio. Kai kurie rezultatai buvo paskelbti [47–51]. Paskutinysis darbas [51] yra išsami saugumo tyrimų, susijusių su GM maisto produktais, apžvalga, įskaitant anksčiau apibūdintus pateiktus FDA nepublikuotus eksperimentus su GM pomidorais.

Pusztai ir kolegų išvados mokslo sluoksniuose buvo daugelio puolamos, tačiau niekada nebuvo paneigtos pakartojant darbą ir išspausdinant rezultatus moksliniuose (peer-reviewed) žurnaluose. Jie aiškiai parodė, kad galima atlikti toksikologinius tyrimus ir kad GM maisto produktų saugumas turi būti patvirtintas tiek trumpalaikiais, tiek ilgalaikiais maitinimo, medžiagų apykaitos ir imuniteto reakcijų tyrimais su jaunais gyvūnais, kadangi jie yra pažeidžiamiausi bei labiausiai linkę reaguoti ir parodys bet kokius mitybos ir medžiagų apykaitos stresus, paveikiančius vystymąsi, šio požiūrio laikosi ir kiti mokslininkai.

Škotijos žemės ūkio statistikos tarnybos nepriklausomai atlikta daugelio kintamųjų statistinė rezultatų analizė parodė, kad pagrindiniai potencialiai žalingi GM bulvių poveikiai buvo tik iš dalies sukelti snieguolės lecitino transgeno, ir kad genetinės transformacijos metodas ir/ar pažeidimai bulvių genome taip pat labai prisidėjo prie pastebėtų pokyčių.

Eweno ir Pusztai darbas, išspausdintas The Lancet [48], sukėlė daug diskusijų ir atrodo, kad Karališkosios draugijos (angl. Royal Society) narių bandymai diskredituoti Pusztai iki šiol tebesitęsia.

Ewenas ir Pusztai išmatavo plonųjų žarnų sienelių dalį, kuri gamina naujas ląsteles, ir atrado, kad naujų ląstelių skyriaus ilgis žymiai padidėjo GM maitintoms žiurkėms, bet ne kontrolinei žiurkių grupei, maitintai genetiškai nemodifikuotomis bulvėmis. Padidėjusi ląstelių gamyba turėjo būti dėl genetinės modifikacijos sukelto augimo faktoriaus poveikio bulvėse (augimo faktoriai yra baltymai, kurie skatina ląstelių augimą ir dauginimąsi, ir jeigu jie nekontroliuojami – sukelia vėžį). Panašūs poveikiai buvo pastebėti skrandžio sienelėse [51].

Statistinė analizė toliau atskleidė, kad augimo faktoriaus poveikis buvo ne dėl išreikšto transgeninio baltymo – snieguolės lecitino, bet buvo geno darinio, įterpto į bulvių genomo DNR, poveikis. Kitaip tariant, genetiškai nemodifikuotos bulvės, į kurias suleista snieguolės lecitino, tiesiog neturėjo tokio paties poveikio.

Darinys apima ne tik naują geną, bet taip pat genus žymenis (angl. marker genes) ir stiprų promotorių iš žiedinio kopūsto mozaikinio viruso (angl. cauliflower mosaic virus, CaMV), kuris yra labai svarbių ginčų dėl jo saugumo centre (žr. vėliau).

Ewenas [44] atkreipė dėmesį, kad nors sveikas ir nepaliestas virusas atrodo nežalingas, nes mes valgėme žiedinių kopūstų tipo daržoves tūkstantmečius, „atskirų viruso infekcinių dalių naudojimas nebuvo išbandytas su gyvūnais“.

Tolimesni galimi nepageidaujami poveikiai gali būti susiję su žmogaus kepenų reakcija į hepatito virusą, nes žiedinio kopūsto mozaikinis virusas ir hepatito B virusas priklauso tai pačiai pararetrovirusų šeimai su labai panašiais genomais ir savitais gyvenimo ciklais.

Šie ir kiti CaMV promotoriaus potencialūs pavojai detaliau bus aptarti vėliau.

Maistiniai ir nemaistiniai augalai su įvestais Bt toksinais iš Bacillus thuringiensis sudaro apie 25 % visų šiuo metu pasaulyje auginamų GM augalų. Buvo nustatyta, kad jie yra žalingi pelėms, drugeliams ir auksaakėms [27]. Bt toksinai taip pat veikia Coleoptera būrio vabzdžius (vabalus, straubliukus ir kt.). Šis būrys turi apie 28 600 rūšių, daug daugiau nei koks kitas būrys. Bt augalai per šaknis į dirvožemį išskiria toksiną, kas gali turėti didelį poveikį dirvožemio ekologijai ir derlingumui.

Bt toksinai gali būti tikri ir potencialūs alergenai žmonėms. Kai kurie Bt purškimo paveikti lauko darbininkai patyrė alerginį odos jautrumą ir jiems išsiskyrė IgE ir IgG antikūniai. Mokslininkų grupė įspėjo dėl Bt augalų išleidimo žmonių vartojimui. Jie parodė, kad rekombinantinis Cry1Ac protoksinas iš Bt augalų yra stiprus sisteminis ir gleivinės imunogenas, toks pat stiprus kaip ir choleros toksinas [52].

Tas pats Bt štamas, kuris sukėlė sunkią žmonių nekrozę (audinių mirtį), per 8 valandas nužudė peles (nudvėsė nuo klinikinio toksinio šoko sindromo) [53]. Tiek Bt baltymas, tiek Bt bulvės pakenkė pelėms maitinimo eksperimentuose, pažeisdami jų klubinę žarną (plonųjų žarnų dalį) [45]. Ištyrus peles pastebėta, kad paviršinėje žarnos sienelėje buvo nenormalios mitochondrijos su išsigimimo požymiais ir suardytais mikrogaureliais (mikroskopiniai išsikišimai ląstelės paviršiuje).

Kadangi Bt arba Bacillus thuringiensis ir Bacillus anthracis (juodligės rūšys, naudotos biologiniuose ginkluose) yra artimai giminingos tarpusavyje ir giminingos trečiajai bakterijai, Bacillus cereus, paplitusiai dirvožemio bakterijai, sukeliančiai apsinuodijimą maistu, jos gali lengvai pasikeisti plazmidėmis (žiedinėmis DNR molekulėmis, sudarančiomis genetinės replikacijos pradžią, kurios leidžia replikuotis nepriklausomai nuo chromosomų), turinčiomis toksinų genus [54]. Jei į B. anthracis pereitų Bt genai iš Bt augalų per horizontalų genų perkėlimą (žr. vėliau), gali atsirasti nauji B. anthracis štamai su nenuspėjamomis savybėmis.

„Farmaciniai“ augalai (angl. „pharm“, pharmaceutical crops)
Kuriant naujos kartos GM augalus į maistinius ir nemaistinius augalus kaip vakcinos ir medikamentai yra įterpiamos kitos pavojingos genų, bakterijų ir virusinės sekos [55–62]. Šie farmaciniai augalai apima išskiriančius citokinus (angl. cytokines), kurie, yra žinoma, kad slopina imuninę sistemą, sukelia ligas ir centrinės nervų sistemos toksiškumą, taip pat interferon alfa (angl. interferon alpha), kuris, pranešama, sukelia silpnaprotystę, neurotoksiškumą ir nuotaikos bei kognityvinius šalutinius poveikius. Kai kurie turi virusinių sekų, kaip antai kiaulių koronaviruso „spike“ baltymo geną, priklausantį tai pačiai šeimai kaip SARS virusas, susijęs su 2003 metų pasauline epidemija [63, 64].

AIDS viruso ŽIV-1 glikoproteino genas gp120, įterptas į GM kukurūzus kaip „pigi, valgoma vakcina“, yra dar viena biologinė uždelsto veikimo bomba. Yra daug įrodymų, kad šis genas gali pakenkti imuninei sistemai, nes jis yra homologiškas antigenus surišančioms įvairioms imunoglobulinų sritims ir turi panašias į imunoglobulinų rekombinacijos vietas. Dar daugiau, šios rekombinacijos vietos yra taip pat panašios į rekombinacijos vietas, esančias daugelyje virusų ir bakterijų, su kuriais gp120 gali rekombinuoti sukurdamas mirtinus patogenus [65–68].

Bakterinė ir virusinė DNR
Pavojaus šaltiniai, kurių iki šiol nepaisyta (GM augaluose, bet ne genų terapijoje, kur jie pripažįstami vengtinais) yra DNR iš bakterijų ir virusų, turinti aukštą CpG dinukleotidų dažnį [24]. Šie CpG motyvai yra imunogeniniai ir gali sukelti uždegimą, septinį artritą ir B ląstelių limfomos vystymąsi bei autoimunines ligas [69–73]. Vis dar dauguma į GMO įterptų genų yra iš bakterijų bei virusų ir tai taip pat kelia kitus pavojus (žr. žemiau).

Visuomenė pirmą kartą sužinojo apie „savižudžių“ augalų technologiją iš patentų, kurie bendrai priklausė JAV Žemės ūkio departamentui (USDA) ir Delta and Pine Land kompanijai. Pasaulyje vyko didžiuliai protestai ir Monsanto, kuri įsigijo Delta and Pine Land patentines teises, atsisakė vystyti tame konkrečiame patente aprašytus „savižudžius“ augalus. Vis dėlto, kaip išsiaiškino Ho ir Cumminsas, konstruoti sterilumui yra daug būdų ir kiekvienas iš jų yra atskiro patento subjektas.

Paaiškėjo, kad Europoje, Kanadoje ir JAV nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios buvo atliekami „savižudžių“ augalų lauko bandymai ir keletas rūšių jau komerciškai auginama Šiaurės Amerikoje [74]. Jungtinėje Karalystėje vertinant GM augalų poveikį augalijai ir gyvūnijai ūkiuose, GM rapsai, tiek pavasarinė, tiek žieminė rūšys, modifikuoti, kad būtų vyriškai sterilūs, sudaro didžiąją dalį.

GM rapsai yra „savižudžiai“ augalai
Šių GM rapsų vyriškojo sterilumo sistema susideda iš trijų linijų.

Vyriškojo sterilumo linija yra išlaikoma „hemizigotinėje“ būsenoje, t. y. tik viena „savižudžio“ geno kopija, barnazė, sujungta su atsparumo glufosinatui genu. Barnazės genas paleidžiamas promotoriaus (geno jungiklio), kuris yra aktyvus tik dulkinėje ar vyriškoje žiedo dalyje. Barnazės geno ekspresija dulkinėje paskatina baltymo barnazės, kuris ardo RNR ir yra stiprus ląstelės nuodas, didėjimą RNR. Ląstelė miršta ir sustoja dulkinės vystymąsis, taigi negaminamos žiedadulkės. Ši vyriškojo sterilumo linija yra sukuriama hemizigotinėje būsenoje kryžminant su ne GM rūšimi ir naudojant amonio glufosinatą sunaikinti pusę palikuonių kartos augalų, neturinčių prisijungusio H-barnazės transgeno kopijos.

Vaisingumo atstatymo linija (angl. the male restorer line) yra homozigotinė (su dviem kopijomis) su vaisingumą atstatančiu genu, barstar, kuris taip pat sujungtas su atsparumo glufosinatui genu. Barstar genas taip pat yra kontroliuojamas specialaus promotoriaus, kuris veikia dulkinėje. Jo ekspresija duoda barstar baltymą, kuris yra specifinis barnazės inhibitorius, taigi neutralizuoja pastarosios veikimą.

Vyriškojo sterilumo linijos ir vaisingumo atstatymo linijos kryžminimas sukuria F1 hibridą, kuriame barnazė yra neutralizuojama barstar, taip atkuriant dulkinės vystymąsi, kad ji galėtų gaminti žiedadulkes.

Gali būti įrodyta, kad F1 hibridas iš tikrųjų paskleidžia tiek atsparumo herbicidui genus, tiek savižudžius genus vyriškajam sterilumui savo žiedadulkėmis, su potencialiai triuškinančiu poveikiu žemės ūkio ir gamtinei bioįvairovei. Tai daro Jungtinės Karalystės ir JAV vyriausybių šių augalų, kaip būdo „sulaikyti“ ar „užkirsti kelią“ transgenų plitimui, skatinimą pajuokos objektu. Tikrasis tokios rūšies genų inžinerijos tikslas yra apsaugoti kompanijų patentus.