Aštuntas skyrius. Horizontalus genų perkėlimas (angl. Horizontal Gene Transfer)

Horizontalus genų perkėlimas ir epidemijos
Horizontalus genų perkėlimas – tiesioginis genetinės medžiagos perkėlimas į organizmų genomus (tiek tos pačios, tiek visiškai negiminingų rūšių) – yra iki šiol rimčiausias saugumo klausimas, kuris yra specifinis genų inžinerijai [93].

Po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių ir „masinio naikinimo ginklų“ pasaulis puolė į isteriją. Vyriausybės norėjo uždrausti jautrių mokslinių tyrimų rezultatų publikavimą, ir grupė pagrindinių gamtos mokslų redaktorių bei autorių buvo tos pačios nuomonės. Kai kurie mokslininkai net siūlė sukurti tarptautinę instituciją kontroliuoti tyrimus ir publikacijas [65]. Bet nedaugelis pripažino, kad genų inžinerija pati iš prigimties yra pavojinga, kaip pirmą kartą nurodė genų inžinerijos pradininkai Asilomaro deklaracijoje aštuntojo dešimtmečio viduryje, ir kaip kai kurie iš mūsų primename visuomenei ir politikos kūrėjams dabartiniu metu [94, 95].

Tačiau žiniasklaidos dėmesį patraukė 2001 m. sausio mėnesio pranešimas apie tai, kaip Australijos mokslininkai, manipuliuodami nekenksmingu virusu, „atsitiktinai“ sukūrė mirtiną pelių virusą, kuris nužudė visas savo aukas. Žurnale „New Scientist“ pasirodžiusio straipsnio antraštė skelbė: „Katastrofos užuomazgos: modifikavus pelių virusą atsidūrėme per vieną žingsnį iki biologinio ginklo”. Redakcijos skiltyje buvo parašyta dar griežčiau: „Džinas paleistas, biotechnologija ką tik iškrėtė bjaurią staigmeną. Kitą kartą tai gali būti katastrofiška.“

Šis atvejis ir SARS epidemija primena, kad horizontalus genų perkėlimas ir rekombinacija sukuria naujus ligas sukeliančius virusus bei bakterijas ir jeigu genų inžinerija bus taikoma bet kaip, ji labai padidins horizontalaus genų perkėlimo ir rekombinacijos apimtis bei polinkį.

Genų inžinerija padidina horizontalaus genų perkėlimo apimtis ir polinkį
Pirmiausia, genų inžinerija apima genetinės medžiagos rekombinaciją iš labai įvairių šaltinių, kurie kitaip gamtoje turėtų labai mažai galimybių susimaišyti ir rekombinuoti. Kai kuriais naujais metodais, pavyzdžiui DNR sukeitimu (angl. DNA shuffling) [96, 97], laboratorijoje per keletą minučių galima sukurti milijonus naujų rekombinantų, niekada anksčiau neegzistavusių per milijardus evoliucijos metų. Nėra jokių ribų DNR šaltiniams, kuri gali būti sukeičiama šiuo būdu.

Antra, ligas sukeliantys virusai ir bakterijos bei jų genetinė medžiaga yra pagrindinės genų inžinerijos, o taip pat ir biologinio ginklo apgalvoto kūrimo, medžiagos ir įrankiai. Ir tai apima atsparumo antibiotikams genus, kurie apsunkina infekcijų gydymą.

Galiausiai, genų inžinerija sukonstruoti dirbtiniai dariniai yra sukurti peržengti rūšių barjerus ir pereiti į genomus, t. y. toliau padidinti bei pagreitinti horizontalų genų perkėlimą ir rekombinaciją, kas dabar pripažinta pagrindiniu keliu kurti naujus ligų veiksnius, galbūt daug svarbesniu nei vietų mutacijos (angl. point mutations).

Prie to pridėjus anksčiau minėtą transgeninei DNR būdingą nestabilumą, kuris padaro ją labiau linkusią trūkti ir rekombinuoti, pradedame suprasti, kodėl mums nereikia bioteroristų kai turime genų inžinierius.