Santrauka. Kodėl darnioji žemdirbystė?

1. Didesnis produktyvumas ir derliai, ypač Trečiojo pasaulio šalyse
8,98 mln. ūkininkų taikė darniosios žemdirbystės technologijas 28,92 mln. hektarų Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Afrikoje. Patikimi 89 projektų duomenys rodo didesnį produktyvumą ir derlius: 50–100 % didesnį lietaus laistomų pasėlių derlių ir 5–10 % drėkinamų pasėlių derlių. Geriausi rezultatai pasiekti Burkina Faso, kur 644 kg per metus deficitas paverstas vidutiniu 153 kg pertekliumi; Etiopijoje, kur 12 500 namų ūkių derlius padidėjo 60 %; Hondūre ir Gvatemaloje, kur 45 000 šeimų padidino derlių nuo 400–600 kg/ha iki 2000–2500 kg/ha.

Ilgalaikiai tyrimai pramoninėse šalyse rodo, kad ekologinės žemdirbystės derliai panašūs lyginant su įprastine žemdirbyste, o kartais ir didesni.

2. Geresni dirvožemiai
Darniosios žemdirbystės technologijos linkusios sumažinti dirvos eroziją, taip pat pagerinti dirvožemio fizinę struktūrą ir gebėjimą išlaikyti vandenį, kas yra labai svarbu siekiant išvengti nederliaus sausros laikotarpiais.

Dirvožemio derlingumas taikant įvairias darniosios žemdirbystės technologijas yra išlaikomas ar padidinamas. Tyrimai rodo, kad dirvožemio organinių medžiagų ir azoto kiekiai yra didesni ekologiniuose nei įprastuose laukuose.

Taip pat buvo nustatyta, kad ekologiškai dirbamose dirvose yra didesnis biologinis aktyvumas. Jose yra daugiau sliekų, nariuotakojų, mikorizinių ir kitų grybų bei mikroorganizmų, kurie naudingi maisto medžiagų perdirbimui ir ligų slopinimui.

3. Švaresnė aplinka
Darniojoje žemdirbystėje mažai arba iš viso nenaudojamos teršiančios cheminės medžiagos. Dar daugiau, tyrimai rodo, kad iš dirvožemių, kur taikoma ekologinė žemdirbystė, mažiau nitratų ir fosforo išplaunama į gruntinius vandenis.

Ekologinėse sistemose nustatomi geresni vandens įsisunkimo rodikliai. Todėl jos yra mažiau linkę į eroziją ir mažiau tikėtina, kad prisideda prie vandens taršos iš paviršinių nuotekų.

4. Naudojama mažiau pesticidų, o kenkėjų nedaugėja
Ekologinis ūkininkavimas draudžia nuolatinį pesticidų naudojimą. Integruotas kenkėjų valdymas (angl. integrated pest management) sumažino pesticidų purškimų skaičių Vietname nuo 3,4 iki vieno per sezoną, Šri Lankoje – nuo 2,9 iki 0,5 per sezoną, Indonezijoje – nuo 2,9 iki 1,1 per sezoną.

Tyrimas parodė, kad pomidorų auginimo ūkiuose Kalifornijoje atsisakius sintetinių insekticidų derliaus praradimai dėl kenkėjų daromos žalos nepadidėjo.

Kenkėjų kontrolė yra pasiekiama nenaudojant pesticidų ir neprarandant derliaus, pavyzdžiui, naudojant „augalus spąstus“ (angl. ‘trap crops’) siekiant privilioti kukurūzinį ugniuką (angl. stem borer), pagrindinį kenkėją Rytų Afrikoje. Kita pesticidų vengimo nauda kyla dėl galimybės panaudoti santykių tarp rūšių kompleksą ekosistemoje.

5. Biologinės įvairovės palaikymas ir įvairovės naudojimas
Darnioji žemdirbystė skatina žemės ūkio bioįvairovę, kuri yra labai svarbi maisto saugumui ir kaimo pragyvenimo šaltiniams. Ekologinis ūkininkavimas taip pat gali palaikyti daug didesnę bioįvairovę ir būti naudingas nykstančioms rūšims.

Biologiškai įvairios sistemos yra produktyvesnės nei monokultūros. Integruoto ūkininkavimo sistemos Kuboje yra nuo 1,45 iki 2,82 kartų produktyvesnės nei monokultūros. Tūkstančiai Kinijos ryžių augintojų padvigubino derlių ir beveik išnaikino labiausiai niokojančią ligą tik kartu sodindami dvi ryžių rūšis viename lauke.

Dirvožemio bioįvairovė yra padidinama ekologinėmis technologijomis, kurios atgaivina ir atkuria nualintą dirvožemį, pagerina dirvos struktūrą ir vandens infiltraciją.

6. Aplinkos ir ekonomikos darna
Obuolių auginimo sistemų tyrime aplinkos ir ekonominės darnos požiūriu ekologinė sistema įvertinta geriausiai, integruotoji sistema buvo antroji, o tradicinė sistema paskutinė. Ekologiški obuoliai buvo pelningiausi dėl didesnės kainos, greitesnio investicijų grįžimo ir greito išlaidų susigrąžinimo.

Europos masto tyrimas parodė, kad ekologinis ūkininkavimas pagal daugumą aplinkos rodiklių veikia geriau nei įprastinis ūkininkavimas. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. Food and Agriculture Organization, FAO) apžvalgoje padaroma išvada, kad gerai tvarkoma ekologinė žemdirbystė pagerina sąlygas visuose aplinkos lygmenyse.

7. Klimato kaitos švelninimas sumažinant tiesioginį ir netiesioginį energijos naudojimą
Ekologinė žemdirbystė naudoja energiją daug efektyviau ir labai sumažina anglies dioksido (CO2) emisijas lyginant su įprastine žemdirbyste, atsižvelgiant tiek į tiesioginį energijos naudojimą naudojant degalus ir naftą, tiek ir netiesioginį naudojimą sintetinėse trąšose ir pesticiduose.

Darnioji žemdirbystė atkuria dirvožemio organinių medžiagų kiekį, padidindama anglies izoliavimą po žeme ir taip atstatydama svarbias anglies talpyklas. Ekologinės sistemos parodė reikšmingą gebėjimą absorbuoti ir išlaikyti anglį, iškeldamos galimybę, kad darniosios žemdirbystės praktikos gali padėti sumažinti globalinio atšilimo poveikį.

Ekologinė žemdirbystė, tikėtina, išskiria mažiau diazoto monoksido (N2O), kitų svarbių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios taip pat yra stratosferos ozono sluoksnio suplonėjimo priežastis.

8. Efektyvi, pelninga produkcija
Bet koks derliaus sumažėjimas ekologinėje žemdirbystėje yra daugiau nei kompensuojamas ekologine ir efektyvumo nauda. Tyrimas parodė, kad ekologinis metodas gali būti komerciškai perspektyvus ilgame laikotarpyje, pagaminti daugiau maisto energijos ar išteklių vienetui.

Duomenys rodo, kad mažesni ūkiai pagamina daug daugiau produkcijos ploto vienetui nei didesni ūkiai, būdingi įprastiniam ūkininkavimui. Nors vienos rūšies kultūrinių augalų derlius ploto vienetui gali būti mažesnis mažame ūkyje nei didelėje monokultūroje, bendra produkcija ploto vienetui, dažnai sudaryta iš daugiau kaip tuzino augalų ir įvairių gyvūninės kilmės produktų, gali būti daug didesnė.

Produkcijos savikaina ekologiniame ūkininkavime dažnai yra mažesnė nei įprastiniame, ir tai atneša tokį patį ar didesnį grynąjį pelną, net neatsižvelgiant į ekologiškų produktų didesnes kainas. Kai didesnės kainos yra įskaičiuojamos, ekologinės sistemos beveik visada yra pelningesnės.

9. Geresnis maisto saugumas ir nauda vietos bendruomenėms
Darniosios žemdirbystės projektų besivystančiose šalyse apžvalga parodė, kad vidutinė maisto produkcija namų ūkiui padidėjo 1,71 tonomis per metus (iki 73 %) 4,42 mln. ūkininkų 3,58 mln. hektarų, suteikdama maisto saugumą ir naudą sveikatai.

Didėjantis žemės ūkio produktyvumas taip pat padidino maisto atsargas ir pajamas, taip sumažindamas skurdą, padidindamas priėjimą prie maisto, sumažindamas prastą mitybą ir pagerindamas sveikatą ir pragyvenimą.

Darniosios žemdirbystės metodai labai remiasi tradicinėmis bei vietinėmis žiniomis ir pabrėžia ūkininkų patirtį, inovacijas. Taigi naudoja tinkamus, pigius ir lengvai prieinamus vietinius išteklius, taip pat pagerina ūkininkų statusą ir autonomiją, sustiprindami socialinius ir kultūrinius ryšius vietos bendruomenėse.

Vietinės pardavimo ir tiekimo priemonės gali sukurti daugiau pinigų vietos ekonomikai. Kiekvienam ekologinėje Cusgarne Organics (Jungtinė Karalystė) schemoje išleistam svarui sterlingų sukuriami 2,59 svarai vietos ekonomikai; tačiau už kiekvieną išleistą prekybos centre svarą tik 1,40 svarų yra sukuriama vietos ekonomikai.

10. Geresnė maisto kokybė naudinga sveikatai
Ekologiškas maistas yra saugesnis, nes ekologinė žemdirbystė draudžia nuolatinį pesticidų naudojimą, taigi žalingų cheminių medžiagų likučiai yra retai aptinkami.

Ekologinė gamyba taip pat draudžia dirbtinių maisto priedų, kaip antai hidrogenizuotų riebalų, fosforo rūgšties, aspartamo ir mononatrio gliutamato, naudojimą, kurie buvo siejami su tokiomis įvairiomis sveikatos problemomis, kaip širdies ligos, osteoporozė, migrenos ir hiperaktyvumas.

Tyrimai parodė, kad ekologiškas maistas vidutiniškai turi daugiau vitamino C, didesnį mineralų kiekį ir daugiau augalų fenolio – augalo junginių, galinčių kovoti su vėžiu ir širdies ligomis, nugalėti su amžiumi susijusius neurologinius sutrikimus – ir žymiai mažiau toksiško junginio – nitratų.

Darniosios žemdirbystės technologijos pasirodė naudingos visais su sveikata ir aplinka susijusiais aspektais. Be to, jos teikia maisto saugumą ir socialinę bei kultūrinę gerovę vietos bendruomenėms visame pasaulyje. Būtinas neatidėliotinas visapusis pasaulinis perėjimas prie darniosios žemdirbystės formų.