Santrauka. Kodėl be GM (GM-Free)?

1. GM augalai neatnešė žadėtos naudos
Nuosekli nepriklausomo tyrimo ir apklausų ūkiuose nuo 1999 m. išvada yra ta, kad genetiškai modifikuoti (GM) augalai neatnešė žadėtosios naudos žymiai padidinti derlius ar sumažinti herbicidų ir pesticidų naudojimą. GM augalai Jungtinėms Valstijoms (JAV) kainavo apie 12 mlrd. dolerių dėl subsidijų ūkiams, prarastų pajamų ir produktų atšaukimų dėl transgeninės taršos. Indijoje buvo pranešta apie masinį iki 100 % Bt medvilnės nederlių.

Biotechnologijų kompanijos nuo 2000 m. patyrė greitą nuosmukį ir investicijų patarėjai neprognozavo gerų perspektyvų žemės ūkio sektoriui. Tuo tarpu pasaulinis pasipriešinimas GM pasiekė viršūnę, kai Zambija, nepaisydama bado grėsmės, 2002 m. atsisakė GM kukurūzų kaip maisto pagalbos.

2. GM augalai kelia didėjančias problemas ūkiuose
Transgeninių linijų nestabilumas vargino pramonę nuo pat pradžių, ir jis gali būti atsakingas už seriją pagrindinių pasėlių nederlių. 1994 m. apžvalgoje teigiama: „Nors yra keletas augalų pavyzdžių, kurių transgeno ekspresija yra stabili, jie gali pasirodyti taisyklės išimtimis. Neformalioje daugiau kaip 30 kompanijų, dalyvaujančių transgeninių augalų komercializavime, apklausoje beveik visi respondentai nurodė, kad jie pastebėjo tam tikrą transgeno neveiklumo lygį. Daugelis respondentų nurodė, kad dauguma transgeno neveiklumo atvejų niekada nebuvo aprašyti literatūroje.“

Trims herbicidams atsparūs savaime įsisėję rapsai dabar yra plačiai paplitę Kanadoje. Panašūs keliems herbicidams atsparūs savaime įsisėję augalai ir piktžolės atsirado Jungtinėse Valstijose. Jungtinėse Valstijose glifosatui atsparios piktžolės vargina GM medvilnės ir sojos laukus, o auginant glifosatui atsparius GM kukurūzus turėjo būti naudojamas vienas toksiškiausių herbicidų – atrazinas.

Bt biopesticido savybės tuo pačiu metu grasina sukurti superpiktžoles ir Bt atsparius kenkėjus.

3. Didelė transgeninė tarša neišvengiama
Kukurūzų rūšyse, augančiose atokiuose Meksikos regionuose, nepaisant nuo 1998 m. šalyje galiojusio oficialaus moratoriumo, nustatyta didelė transgeninė tarša. Aukšti taršos lygmenys nuo to laiko buvo rasti Kanadoje. Sertifikuotų sėklų atsargų tyrime, iš 33 mėginių, 32-uose buvo nustatyta tarša.

Naujas tyrimas rodo, kad transgeninės žiedadulkės, vėjo atneštos ar nukritusios tiesiai ant žemės, yra pagrindinis transgeninės taršos šaltinis. Tarša plačiai pripažįstama neišvengiama, taigi negali būti transgeninių ir netransgeninių augalų sambūvio.

4. GM augalai yra nesaugūs
Priešingai oponentų tvirtinimams, nebuvo įrodyta, kad GM augalai yra saugūs. Reglamentavimo sistema nuo pat pradžių turėjo lemtingų trūkumų. Ji buvo pagrįsta anti-atsargumo (angl. anti-precautionary) požiūriu, sukonstruotu taip, kad pagreitintų produkto patvirtinimą saugumo sąskaita.

„Substancinio (esminio) ekvivalentiškumo“ (angl. substantial equivalence) principas, kuriuo pagrįstas rizikos vertinimas, yra sukurtas neaiškus ir blogai apibrėžtas, taip suteikiant kompanijoms visišką laisvę tvirtinti, kad transgeniniai produktai yra „substanciškai ekvivalentiški“ netransgeniniams produktams, ir todėl „saugūs“.

5. GM maistas kelia rimtą susirūpinimą dėl saugumo
Buvo atlikta labai nedaug patikimų GM maisto saugumo tyrimų. Vis dėlto prieinami duomenys jau suteikė priežastį sunerimti. Vis dar vieninteliame pasaulyje atliktame sisteminiame GM maisto tyrime panašūs į augimo faktorių poveikiai (angl. ‘growth factor-like’ effects) buvo rasti jaunų žiurkių skrandyje ir plonojoje žarnoje, kurie nebuvo pilnai paaiškinti transgeniniu produktu, ir todėl buvo aiškintini transgeniniu procesu ar transgeniniu dariniu, ir vadinasi gali būti būdingi visam GM maistui.

Buvo dar bent du kiti, labiau riboti tyrimai, kurie taip pat iškėlė rimtą susirūpinimą dėl saugumo.

6. Į augalus yra įterpiami pavojingi genų produktai
Buvo nustatyta, kad Bt baltymai, įterpti į 25 % visų transgeninių augalų pasaulyje, yra žalingi daugeliui vabzdžių, kuriems šis poveikis nebuvo skirtas. Kai kurie iš jų taip pat yra potencialūs imunogenai ir alergenai. Mokslininkų grupė įspėjo dėl Bt augalų išleidimo žmonių vartojimui.

Maistinės kultūros vis labiau naudojamos gaminti medikamentus ir vaistus, įskaitant citokinus, kurie, yra žinoma, kad slopina imuninę sistemą, sukelia ligas ir centrinės nervų sistemos toksiškumą; interferon alfa (angl. interferon alpha), kuris, pranešama, sukelia silpnaprotystę, neurotoksiškumą ir nuotaikos bei kognityvinius šalutinius poveikius; vakcinas; virusines sekas, kaip antai kiaulių koronaviruso „spike“ baltymo geną, kuris priklauso tai pačiai šeimai kaip ir SARS virusas, susijęs su dabartine epidemija (pranešimas išleistas 2003 m. – vert. past.). AIDS viruso ŽIV-1 glikoproteino genas gp120, įterptas į GM kukurūzus kaip „pigi, valgoma vakcina“, yra dar viena biologinė uždelsto veikimo bomba, nes jis gali pakenkti imuninei sistemai ir rekombinuoti su virusais bei bakterijomis, sukurdamas naujus ir nenuspėjamus patogenus.

7. „Savižudžiai“ augalai (angl. terminator crops) skleidžia vyriškąjį sterilumą
Augalai, modifikuoti su „savižudžiais“ genais (angl. ‘suicide genes’) vyriškajam sterilumui, buvo reklamuojami kaip „sulaikymo“ priemonės, t. y. kad jie užkerta kelią transgenų plitimui. Iš tikrųjų hibridiniai ūkininkams parduoti augalai per žiedadulkes paskleidė tiek vyriškojo sterilumo savižudžius genus, tiek atsparumo herbicidams genus.

8. Plataus veikimo spektro herbicidai yra labai toksiški žmonėms ir kitoms rūšims
Amonio glufosinatas (angl. glufosinate ammonium) ir glifosatas (angl. glyphosate) yra naudojami su herbicidams atspariais transgeniniais augalais, kurie šiuo metu pasaulyje sudaro 75 % visų transgeninių augalų. Abu yra sisteminiai metaboliniai nuodai, kurie, manyta, turi plataus masto žalingą poveikį, ir tai pasitvirtino.

Amonio glufosinatas yra siejamas su neurologiniu, respiratoriniu, skrandžio ir žarnyno bei hematologiniu toksiškumu, taip pat su žmonių ir žinduolių apsigimimais. Jis yra toksiškas drugeliams ir daugeliui naudingųjų vabzdžių, taip pat moliuskų ir austrių lervoms, dafnijoms ir kai kurioms gėlavandenėms žuvims, ypač vaivorykštiniam upėtakiui. Jis slopina naudingąsias dirvos bakterijas ir grybus, ypač fiksuojančius azotą.

Glifosatas Jungtinėje Karalystėje yra dažniausia negalavimų ir apsinuodijimų priežastis. Buvo pranešta apie daugelio organizmo funkcijų sutrikimus naudojant jį įprastomis dozėmis. Glifosato veikimas beveik padvigubino vėlyvų savaiminių abortų riziką, o tarp glifosato naudotojų vaikų daugiau vaikų su nervų sistemos ir elgesio sutrikimais. Atliekant bandymus su laboratorinėmis žiurkėmis nustatyta, kad glifosatas sukėlė vaisiaus skeleto vystymosi atsilikimą. Glifosatas slopina steroidų sintezę ir yra genotoksiškas žinduoliams, žuvims ir varlėms. Lauko dozės sliekams sukėlė mažiausiai 50 procentų mirtingumą ir žymiai pakenkė išgyvenusių sliekų žarnynui. Roundup sukėlė ląstelių dalijimosi sutrikimus, kurie gali būti susiję su žmonių vėžiniais susirgimais.

Žinomi glufosinato ir glifosato poveikiai yra pakankamai rimti, kad būtų sustabdytas tolesnis herbicidų naudojimas.

9. Genų inžinerija kuria supervirusus
Iki šiol klastingiausi genų inžinerijos pavojai yra būdingi pačiam procesui, kuris labai padidina horizontalaus genų perkėlimo ir rekombinacijos apimtis ir tikimybę, kas yra pagrindinis kelias sukurti ligų epidemijas sukeliančius virusus ir bakterijas. Tai išryškėjo 2001 m., kai atrodžiusio nekalto genų inžinerijos eksperimento metu buvo „atsitiktinai“ sukurtas mirtinas pelių virusas.

Nauji metodai, tokie kaip DNR sukeitimas (angl. shuffling), leidžia genetikams per keletą minučių laboratorijoje sukurti milijonus rekombinantinių virusų, niekada anksčiau neegzistavusių per milijardus evoliucijos metų.

Ligas sukeliantys virusai ir bakterijos bei jų genetinė medžiaga yra pagrindinės genų inžinerijos, o taip pat ir sąmoningo biologinio ginklo kūrimo, medžiagos ir įrankiai.

10. Transgeninė maiste esanti DNR pereina į bakterijas žmogaus žarnyne
Jau yra eksperimentinių įrodymų, kad transgeninė DNR iš augalų pereina į dirvožemio ir žmonių žarnyno bakterijas. Atsparumo antibiotikams genai žymenys gali iš transgeninio maisto patekti į patogenines bakterijas, ir dėl to infekciniai susirgimai taps sunkiai pagydomi.

11. Transgeninė DNR ir vėžys
Žinoma, kad transgeninė DNR sugeba išlikti po virškinimo proceso žarnyne ir pereiti į žinduolių ląstelių genomą, taip padidindama galimybę atsirasti vėžiui.

Negali būti atmetama galimybė, kad gyvūnus maitinant GM produktais, kaip antai kukurūzais, taip pat kyla pavojus ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms, vartojantiems gyvūninės kilmės produktus.

12. CaMV 35S promotorius padidina horizontalų genų perkėlimą
Duomenys rodo, kad transgeniniai dariniai su CaMV 35S promotoriumi gali būti ypač nestabilūs ir linkę į horizontalų genų perkėlimą bei rekombinaciją, su visais susijusiais pavojais: genų mutacijomis dėl atsitiktinio įterpimo, vėžiu, „snaudžiančių“ virusų reaktyvavimu ir naujų virusų sukūrimu. Šis promotorius yra daugelyje šiuo metu komerciškai auginamų GM augalų.

13. Mokslinių įrodymų iškraipymo ir nuslėpimo istorija
Yra mokslinių įrodymų iškraipymo ir nuslėpimo istorija, ypač kalbant apie horizontalų genų perkėlimą. Pagrindiniai eksperimentai nebuvo atlikti, o jeigu ir buvo, tai blogai, ir tada iškraipyti. Daugelis eksperimentų nebuvo tęsiama, įskaitant tyrimus, kurių tikslas būtų nustatyti, ar CaMV 35S promotorius atsakingas už poveikį, panašų į augimo faktorių poveikį, kuris buvo pastebėtas šeriant jaunas žiurkes GM bulvėmis.

Apibendrinant, GM augalai neatnešė žadėtosios naudos ir kelia didėjančias problemas ūkiuose. Transgeninė tarša šiuo metu plačiai pripažįstama kaip neišvengiama, todėl negali būti GM ir ne GM žemdirbystės sambūvio. Svarbiausia tai, kad nebuvo įrodyta, jog GM augalai yra saugūs. Priešingai, atsirado pakankamai įrodymų, keliančių rimtą susirūpinimą dėl saugumo. Jei bus neatsižvelgiama į šiuos įrodymus, tai gali sukelti negrįžtamą žalą sveikatai ir aplinkai. GM augalai turi būti tvirtai atmesti dabar.