Antras skyrius. Didėjančios problemos ūkiuose

Transgeninis nestabilumas
Masiniai GM medvilnės Indijoje ir kitų GM augalų kitose valstybėse nederliai labiausiai tikėtina kyla dėl to, kad GM augalai yra labai nestabilūs. Ši problema pirmą kartą pabrėžta 1994 m. Finnegan ir McElroy apžvalgoje [17]:

„Nors yra augalų pavyzdžių, kurie rodo stabilią transgeno išraišką, jie gali pasirodyti taisyklės išimtimis. Neformalioje daugiau kaip 30 kompanijų, dalyvaujančių transgeninių augalų komercializavime, apklausoje beveik visi respondentai nurodė, kad jie pastebėjo tam tikrą transgeno neveiklumo lygį. Daugelis respondentų nurodė, kad dauguma transgeno neveiklumo atvejų niekada nebuvo aprašyti literatūroje.“

Vis dėlto apie transgeninį nestabilumą yra svarbios mokslinės literatūros [18, 19]. Kur tik problemai tirti buvo taikyti tinkami molekuliniai instrumentai, nestabilumas nuolat randamas, ir taip yra net tais atvejais, kai buvo teigiama apie transgeninį stabilumą. Vienoje publikacijoje [20], kurios santraukoje teigiama, kad „transgeno ekspresija buvo stabili visų ryžių genotipų linijose“, pateikti duomenys iš tikrųjų rodė, kad daugiausia 7 iš 40 (18 %) linijų gali būti stabilios R3 kartoje [21]. Šis darbas, kaip ir daugelis kitų, taip pat netinkamai traktavo atvejus, kai žymiai nenukrypstama nuo sutartinai nustatytų „Mendelio santykių“ (angl. „Mendelian ratios“) kaip paveldimumo ar genetinio stabilumo ženklą. Tai yra tokia elementari klaida statistikoje ir genetikoje, kad studentai dėl jos galėtų neišlaikyti egzamino.

Yra dvi pagrindinės transgeninio nestabilumo priežastys. Pirmoji susijusi su gynybos mechanizmais, saugančiais organizmo vientisumą, kurie „nutildo“ arba padaro neveikliais svetimus, įsijungusius į genomą genus taip, kad jie daugiau nebeišreiškiami. Genų tildymas (angl. silencing) pirmą kartą buvo atrastas integruojant transgenus 10-ojo dešimtmečio pradžioje, ir dabar yra žinoma, kad yra organizmo gynybos prieš virusines infekcijas dalis.

Kita pagrindinė nestabilumo priežastis susijusi su pačių transgeninių darinių struktūriniu nestabilumu, jų polinkiu fragmentuotis, nutrūkti išilgai silpnų dirbtinių jungčių ir netiksliai rekombinuoti, dažnai su kita netoliese esančia DNR. Tai galbūt yra dar rimtesnė problema saugumo požiūriu, kadangi padidina horizontalų genų perkėlimą ir rekombinaciją (žr. vėliau).

Tačiau neseniai buvo atrastas dar vienas nestabilumo šaltinis [18]. Pasirodė, kad yra tam tikros transgeninei integracijai „imlios vietos“ (angl. receptive hotspots) tiek augalų, tiek ir žmonių genomuose. Šios imlios vietos taip pat gali būti „rekombinacijos vietomis“ (angl. recombination hotspots), linkusiomis trūkti ir vėl susijungti. Tai taip pat įterptus transgenus padarytų labiau linkusius vėl atitrūkti, rekombinuoti arba įsiterpti į kitus genomus.

Tyrinėjimai taip pat rodo, kad transgenų nestabilumas gali iškilti vėlesnėse kartose ir nebūtinai pasireiškia pirmosiose kartose. Tai gali sukelti prastą ir nepastovų GM augalų augimą lauke, problemą, apie kurią ūkininkai, siekiantys pagal sutartis gauti kompensaciją, linkę nepranešti.

Savaime įsisėję augalai ir piktžolės
Trims herbicidams atsparūs savaime įsisėję rapsai buvo pirmą kartą rasti Albertoje, Kanadoje 1998 m., praėjus tik dvejiems metams po vienam herbicidui atsparių GM augalų pasėjimo [22]. Po metų šie daugeliui herbicidų atsparūs savaime įsisėję augalai buvo rasti kituose 11 laukų [23]. Jungtinės Valstijos pradėjo auginti herbicidams atsparius GM rapsus tik 2001 m. Aidaho universiteto tyrime nustatyta, kad panašūs daug svetimų genų turintys augalai (angl. multiple gene-stacking) per dvejus metus atsirado eksperimentiniuose laukuose ir per tą patį laikotarpį taip pat buvo rastos piktžolės, turinčios atsparumo dviems herbicidams savybes.

Nuo tada buvo nustatyta daug kitų problemų su piktžolėmis (apibendrinta 24 nuorodoje). Glifosatui atsparios kanadinės konyzos (angl. marestail) 2002 m. užplūdo daugiau nei 200 000 akrų medvilnės vakarų Tenesyje (JAV), arba 36 % viso medvilnės ploto valstijoje, ir taip pat buvo paveikta 200 000 akrų sojos pupelių. Herbicidams atsparių savaime įsisėjusių augalų ir piktžolių problema yra tokia didelė, kad kompanijos rekomendavo papildomai purkšti herbicidais. JAV žemės ūkio ekspertai atskleidžia, kad nuo 75 % iki 90 % GM kukurūzų augintojų naudoja produktą, vadinamą Liberty ATZ – Aventis piktžolių naikinimo priemonės amonio glufosinato ir atrazino mišinį [25]. Atrazinas – senas herbicidas, naudotas kukurūzų pasėliams, ir jis buvo probleminiu pesticidu dešimtmečiais. Jis yra įtrauktas į Europos Raudonąjį sąrašą (angl. Red List) ir Pirmumo sąrašą (angl. Priority List) dėl gyvūnų hormonų sutrikdymo poveikio. Glufosinatas taip pat toli gražu nėra nekenksmingas (žr. vėliau).

Bt augalai taip pat turi problemų, nes labai tikėtina, kad išsivystys kenkėjų, su kuriais kovoti šie augalai sukurti, atsparumas (žr. žemiau). Naujas Monsanto patento prašymas pagrįstas dviejų insekticidų naudojimu su jų Bt augalais tam, kad Bt augalai galėtų gaminti vabzdžiams kenkėjams atsparų štamą ir „daug problemų išliktų… kokios yra dabar“.

Nesenas tyrimas rodo, kad transgenai iš Bt saulėgrąžų, susikryžminę su laukiniais giminingais augalais, pastaruosius padarė atsparesnius ir vaisingesnius, su galimybe tapti superpiktžolėmis [26].

Bt atsparumas
Bt augalai yra genetiškai modifikuoti gaminti insekticidinius baltymus, įgytus iš bakterijos Bacillus thuringiensis (Bt). Tikimybė, kad kenkėjai, su kuriais kovoti sukurti Bt augalai, greitai išvystys atsparumą Bt toksinams yra tokia didelė ir reali, kad Jungtinėse Valstijose yra priimamos atsparumo valdymo strategijos, numatančios ne Bt augalų apsauginių zonų sodinimą ir Bt augalų su aukštais genų ekspresijos lygmenimis arba daugelio toksinų viename augale kūrimą.

Deja, išsivystė kenkėjų atsparumas daugeliui toksinų arba kryžminis atsparumas skirtingiems toksinams [27], o nesenas tyrimas atskleidžia, kad atsparūs štamai net gali iš toksino įgyti papildomą maistinę vertę, taip galbūt pasidarydami pavojingesniais kenkėjais nei anksčiau.

Didelė transgeninė tarša
2001 m. lapkričio mėnesį Berklio augalų genetikai Ignacio Chapela ir Davidas Quistas žurnale Nature išspausdino tyrimą [28], pristatantį įrodymus, kad kukurūzų rūšys, augančios atokiuose Meksikos regionuose, buvo užterštos transgenais, nepaisant fakto, kad šalyje buvo įvestas oficialus moratoriumas GM kukurūzų auginimui.

Tai sukėlė bendrą mokslininkų – biotechnologijų šalininkų puolimą, kuriam, numanoma, vadovavo Monsanto [29]. Nature 2002 m. vasario mėnesį atšaukė paramą šiam darbui, ir tai buvo neturintis precedento veiksmas per visą mokslinių publikacijų istoriją, nes tyrimas nebuvo nei klaidingas, nei buvo nuginčyta jo pagrindinė išvada. Po to sekęs Meksikos mokslininkų tyrimas patvirtino išvadą, parodydamas, kad tarša buvo daug platesnė nei manyta anksčiau [30]. Devyniasdešimt penki procentai vietovių mėginių buvo užteršti, taršos laipsnis svyravo nuo 1 % iki 35 %, vidutiniškai – 10–15 %. Su tuo susijusios kompanijos atsisakė pateikti molekulinę informaciją ar zondus (angl. probes) tyrimui, kuris būtų išaiškinęs, kas atsakingas už sukeltus nuostolius. Nature atsisakė publikuoti šiuos patvirtinančius rezultatus.

Iš tikrųjų, vienas svarbiausių faktorių, svarstytas Innovest pranešime (žr. aukščiau), kuris galėtų sukritikuoti Monsanto, yra žymūs investuotojų nuostoliai, kurie galėtų kilti dėl nenumatytos transgeninės taršos. Tarša yra neišvengiama, teigiama pranešime, ir gali privesti Monsanto ir kitas biotechnologijų kompanijas prie bankroto, palikdama problemą spręsti likusiai visuomenei.

Pasak Ignacio Chapela, kuris buvo įtrauktas į vėliau vykusią polemiką ir jo pareigos universitete vis dar kabo ant plauko, transgeninė tarša Meksikoje vis dar auga.

Genetiškai nemodifikuotų sėklų taršos mastas kelia nerimą. Pranešama, kad Dow Agroscience atstovas teigė, kad Kanadoje „visa sėklų sistema yra užteršta“ [31]. Dr. Lyle Friesenas iš Manitobos universiteto tyrė 27 veislių sėklų atsargų 33 mėginius ir nustatė, kad 32 iš jų buvo užteršti [32].

Tiriant žiedadulkes nustatyta, kad kviečių žiedadulkės pakilusios ore išlieka mažiausiai vieną valandą, kas reiškia, jog jos gali būti nuneštos didžiulius atstumus, priklausomai nuo vėjo greičio. Rapsų žiedadulkės yra net lengvesnės ir gali išlikti ore nuo 3 iki 6 valandų. 35 mylių per valandą (~56 km/h) vėjas nėra netipiškas, kas „dešimčių ar net šimtų metrų atskyrimo atstumą padaro tikru pajuokos objektu“, – teigė Percy Schmeiseris, garsus Kanados ūkininkas, kuris Kanados teismo buvo įpareigotas atlyginti „žalą“ Monsanto, nepaisant jo tvirtinimo, kad kaimyniniai GM pasėliai užteršė jo laukus. P. Schmeiseris pralaimėjo apeliaciją Federaliniame teisme, bet gavo teisę būti išklausytas Kanados Aukščiausiame teisme (2008 m. teismo sprendimas buvo palankus P. Schmeiseriui – vert. past.).

Ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai Saskačevane (Kanados provincija – vert. past.) taip pat pradėjo teismo procesus prieš Monsanto ir Aventis dėl jų pasėlių užteršimo ir jų ekologinio statuso žlugdymo.

Europos Komisija 2000 m. gegužės mėnesį ES Jungtinių tyrimų centro (angl. EU Joint Research Centre) Ateities technologijų studijų institutui (angl. Institute for Prospective Technological Studies) užsakė atlikti tyrimą apie GM ir ne GM pasėlių sambūvį. Tyrimas buvo baigtas ir pateiktas Europos Komisijai 2002 m. sausio mėnesį su rekomendacija, kad jis nebūtų paskelbtas viešai. Nuslėptas tyrimas, nutekintas Greenpeace [33], patvirtino tai, ką jau žinome: GM ūkininkavimo ir ne GM ar ekologinio ūkininkavimo sambūvis daugeliu atvejų būtų neįmanomas. Net atvejais, kai tai yra techniškai įvykdoma, tai pareikalautų brangių priemonių, siekiant išvengti taršos, ir padidintų gamybos išlaidas visiems ūkininkams, ypač smulkiesiems.

Transgeninė tarša neapsiriboja kryžminiu apdulkinimu. Naujas tyrimas rodo, kad transgeninės žiedadulkės, vėjo atneštos ar nukritusios tiesiai ant žemės, yra pagrindinis transgeninės taršos šaltinis [34]. Tokia transgeninė DNR buvo netgi rasta laukuose, kur GM augalai niekada nebuvo auginami, ir dirvožemio mėginiai, užteršti žiedadulkėmis, parodė transgeninės DNR perėjimą į dirvožemio bakterijas (žr. vėliau).

Kodėl taršos klausimas yra toks svarbus? Pirmas į galvą ateinantis atsakymas yra, kad vartotojai tam nepritaria. Daug svarbesnė priežastis yra neišspręsti saugumo klausimai.