Ketvirtas skyrius. GM maisto saugumo tyrimai

Paskelbtų duomenų trūkumas
Paskelbtų duomenų, susijusių su GM maisto produktų saugumu, aiškiai trūksta. Ir ne tik. To, kas publikuota mokslinė kokybė daugeliu atvejų neatitinka gero mokslo standartų.

Atsakydamas į Škotijos parlamento neseną tyrimą apie GM augalų poveikį sveikatai [44], Stanley Ewenas, Grampijos universiteto ligoninių tresto histopatologas ir Gaubtinės žarnos vėžio pilotinio tyrimo Grampijos regione vadovas apibendrino situaciją:

„Gaila, kad labai mažai žmonėms skirtų GM maisto produktų bandymų su gyvūnais yra viešai prieinami mokslinėje literatūroje. Iš to išplaukia, kad nebuvo parodyta, jog GM maisto produktai nekelia rizikos ir, iš tikrųjų, prieinami mokslinių eksperimentų rezultatai verčia sunerimti.“

Du tyrimai iki 1999 m. atskleidė žalingus poveikius gyvūnams, maitintiems GM maisto produktais. Pirmasis buvo tyrimas, pateiktas JAV Maisto ir vaistų administracijai (FDA) dėl Flavr Savr GM pomidorų, maitintų žiurkėms. Kelioms žiurkėms išsivystė skrandžio sienelių erozijos (ankstyvosios opos), panašios į matomas pagyvenusių žmonių skrandžiuose nuo aspirino ar panašių vaistų. Žmonėms nuo šių ankstyvųjų opų gali prasidėti kraujavimas, keliantis realią grėsmę gyvybei.

Antrasis darbas, paskelbtas moksliniame (peer-reviewed) žurnale, buvo apie vieno mėnesio amžiaus pelių patinų maitinimą žaliomis GM bulvėmis. Rezultatai atskleidė proliferacinį augimą (angl. proliferative growth) plonosiose žarnose [45].

Pusztai ir bendradarbių tyrimas
Nebuvo atlikta nepriklausomų tyrimų apie GM maisto poveikius sveikatai, kol Škotijos Žemės ūkio, aplinkos ir žuvininkystės departamento tarnyba (angl. Scottish Office of Agriculture, Environment and Fisheries Department, SOAEFD) finansavo Pusztai vadovaujamą projektą Rowett institute, kurio tikslas buvo imtis svarbaus GM bulvių, britų mokslininkų pakeistų naudojant geną iš snieguolės svogūnėlio, galimų pavojų aplinkai ir sveikatai tyrimo [46].

Tyrimai atskleidė, kad dvi amarams atsparių GM bulvių iš to paties pakeitimo eksperimento transgeninės linijos nebuvo substanciškai ekvivalentiškos savo sudėtimi nei tėvinių bulvių linijai, nei tarpusavyje. Apytikrė, prastai apibrėžta ir nemoksliška „substancinio ekvivalentiškumo“ sąvoka, kuria reglamentavimo institucijos rėmėsi rizikos vertinime, buvo kritikuojama nuo jos sampratos (žr. aukščiau). Ji akivaizdžiai atgyveno savo dienas.

Dar svarbiau, rezultatai parodė, kad dietos, kurių sudėtyje buvo GM bulvių, kai kuriais atvejais trukdė jaunų žiurkių augimui ir kai kurių jų gyvybiškai svarbių organų vystymuisi, sukeldamos pokyčius žarnyno struktūroje bei funkcijoje ir sumažindamos jų imuninę reakciją į kenksmingus antigenus. Priešingai, gyvūnai, maitinti dieta, kurios sudėtyje buvo tėvinės genetiškai nemodifikuotos bulvės ar tėvinės bulvės, papildytos geno produktu, nepatyrė tokio poveikio. Kai kurie rezultatai buvo paskelbti [47–51]. Paskutinysis darbas [51] yra išsami saugumo tyrimų, susijusių su GM maisto produktais, apžvalga, įskaitant anksčiau apibūdintus pateiktus FDA nepublikuotus eksperimentus su GM pomidorais.

Pusztai ir kolegų išvados mokslo sluoksniuose buvo daugelio puolamos, tačiau niekada nebuvo paneigtos pakartojant darbą ir išspausdinant rezultatus moksliniuose (peer-reviewed) žurnaluose. Jie aiškiai parodė, kad galima atlikti toksikologinius tyrimus ir kad GM maisto produktų saugumas turi būti patvirtintas tiek trumpalaikiais, tiek ilgalaikiais maitinimo, medžiagų apykaitos ir imuniteto reakcijų tyrimais su jaunais gyvūnais, kadangi jie yra pažeidžiamiausi bei labiausiai linkę reaguoti ir parodys bet kokius mitybos ir medžiagų apykaitos stresus, paveikiančius vystymąsi, šio požiūrio laikosi ir kiti mokslininkai.

Škotijos žemės ūkio statistikos tarnybos nepriklausomai atlikta daugelio kintamųjų statistinė rezultatų analizė parodė, kad pagrindiniai potencialiai žalingi GM bulvių poveikiai buvo tik iš dalies sukelti snieguolės lecitino transgeno, ir kad genetinės transformacijos metodas ir/ar pažeidimai bulvių genome taip pat labai prisidėjo prie pastebėtų pokyčių.

Eweno ir Pusztai darbas, išspausdintas The Lancet [48], sukėlė daug diskusijų ir atrodo, kad Karališkosios draugijos (angl. Royal Society) narių bandymai diskredituoti Pusztai iki šiol tebesitęsia.

Ewenas ir Pusztai išmatavo plonųjų žarnų sienelių dalį, kuri gamina naujas ląsteles, ir atrado, kad naujų ląstelių skyriaus ilgis žymiai padidėjo GM maitintoms žiurkėms, bet ne kontrolinei žiurkių grupei, maitintai genetiškai nemodifikuotomis bulvėmis. Padidėjusi ląstelių gamyba turėjo būti dėl genetinės modifikacijos sukelto augimo faktoriaus poveikio bulvėse (augimo faktoriai yra baltymai, kurie skatina ląstelių augimą ir dauginimąsi, ir jeigu jie nekontroliuojami – sukelia vėžį). Panašūs poveikiai buvo pastebėti skrandžio sienelėse [51].

Statistinė analizė toliau atskleidė, kad augimo faktoriaus poveikis buvo ne dėl išreikšto transgeninio baltymo – snieguolės lecitino, bet buvo geno darinio, įterpto į bulvių genomo DNR, poveikis. Kitaip tariant, genetiškai nemodifikuotos bulvės, į kurias suleista snieguolės lecitino, tiesiog neturėjo tokio paties poveikio.

Darinys apima ne tik naują geną, bet taip pat genus žymenis (angl. marker genes) ir stiprų promotorių iš žiedinio kopūsto mozaikinio viruso (angl. cauliflower mosaic virus, CaMV), kuris yra labai svarbių ginčų dėl jo saugumo centre (žr. vėliau).

Ewenas [44] atkreipė dėmesį, kad nors sveikas ir nepaliestas virusas atrodo nežalingas, nes mes valgėme žiedinių kopūstų tipo daržoves tūkstantmečius, „atskirų viruso infekcinių dalių naudojimas nebuvo išbandytas su gyvūnais“.

Tolimesni galimi nepageidaujami poveikiai gali būti susiję su žmogaus kepenų reakcija į hepatito virusą, nes žiedinio kopūsto mozaikinis virusas ir hepatito B virusas priklauso tai pačiai pararetrovirusų šeimai su labai panašiais genomais ir savitais gyvenimo ciklais.

Šie ir kiti CaMV promotoriaus potencialūs pavojai detaliau bus aptarti vėliau.