Septintas skyrius. Herbicidų keliami pavojai

Pelnas iš herbicidų pardavimo
Daugiau nei 75 % visų šiuo metu pasaulyje auginamų GM augalų yra modifikuoti taip, kad būtų atsparūs plataus veikimo spektro herbicidams, gaminamiems tų pačių kompanijų, kurios daugiausiai pelno gauna iš herbicidų pardavimo. Šie plataus spektro herbicidai ne tik žudo augalus nesirinkdami, jie taip pat yra žalingi praktiškai visoms laukinių gyvūnų rūšims ir žmonėms.

Amonio glufosinatas
Amonio glufosinatas arba fosfinotricinas yra siejamas su neurologiniu, respiratoriniu, skrandžio ir žarnyno bei hematologiniu toksiškumu, taip pat su žmonių ir žinduolių apsigimimais [75]. Jis yra toksiškas drugeliams ir daugeliui naudingųjų vabzdžių, taip pat moliuskų ir austrių lervoms, dafnijoms ir kai kurioms gėlavandenėms žuvims, ypač vaivorykštiniam upėtakiui. Jis slopina naudingąsias dirvos bakterijas ir grybus, kurie fiksuoja azotą.

Vabzdžių ir augalų sumažėjimas turėtų pritrenkiančių padarinių paukščių ir smulkiųjų gyvūnų gyvenimui.

Be to, buvo nustatyta, kad kai kurie augalų patogenai yra labai atsparūs glufosinatui, o antagonistiniai tiems patogenams organizmai buvo rimtai ir neigiamai paveikti. Tai galėtų turėti katastrofišką poveikį žemės ūkiui.

Glufosinatui atsparūs augalai turi pat (fosfinotricino acetiltransferazės, angl. phosphinothricin acetyl transferase) geną, kuris aktyvuoja fosfinotriciną, pridėdamas jam acetilo grupę, kad susidarytų acetilfosfinotricinas (angl. acetylphosphinothricin). Pastarasis kaupiasi GM augale ir yra visiškai naujas metabolitas augale, taip pat ir visoje mitybos grandinėje iki žmogaus, ko rizika nebuvo apgalvota.

AgrEvo, tapusios Aventis, o dabar Bayer CropScience pateikti duomenys rodo, kad mikroorganizmai šiltakraujų gyvūnų žarnyne gali pašalinti acetilo grupę ir atkurti toksišką herbicidą. Fosfinotricinas slopina fermentą gliutaminsintetazę, kuris paverčia svarbias amino ir gliutamino rūgštis gliutaminu. Glufosinato veikimo galutinis rezultatas yra amoniako ir gliutamato kaupimasis gliutamino sąskaita. Amoniako kaupimasis būtent ir yra mirtinas augalams.

Žinduoliuose gliutaminsintetazės slopinimo pasekmės labiau susiję su padidėjusiu gliutamato kiekiu ir sumažėjusiu gliutamino kiekiu. Cirkuliuojantis amoniakas yra pašalinamas kepenyse šlapalo ciklu. Tačiau smegenys yra labai jautrios toksiškam amoniako poveikiui ir amoniako pertekliaus pašalinimas priklauso nuo jo inkorporavimo į gliutaminą. Gliutamatas yra labai svarbus neurotransmiteris ir tokie dideli trukdžiai jo metabolizmui yra susiję su poveikiu sveikatai.

Šių žinomų poveikių pakanka nedelsiant sustabdyti visus GM augalų lauko bandymus, kol nebus visiškai atsakyta į svarbius klausimus apie visų pat geną turinčių produktų N-acetilfosfinotricino metabolizmą, kaupimą ir virsmus.

Glifosatas
Kitas pagrindinis kartu su GM augalais naudojamas herbicidas – glifosatas – nėra geresnis [76].

Glifosatas žudo augalus, slopindamas fermentą 5-enolpiruvilšikimato-3-fosfato sintetazę (angl. 5-enolpyruvylshikimate-3-phosphate synthetase, EPSPS), svarbų aromatinių amino rūgščių, kaip antai fenilalanino, tirosino ir triptofano, vitaminų ir daugelio antrinių metabolitų – folatų, ubikvinono, naftokvinono (angl. naphthoquinone) biosintezei [77]. Šikimatai veikia žaliųjų augalų chloroplastuose. Tam, kad pasireikštų herbicido naikinantis poveikis, reikia, kad augalas augtų ir būtų šviesoje.

GM augalai, kad būtų atsparūs Monsanto glifosato versijai, vadinamai „Roundup Ready“, yra modifikuoti su dviem labai svarbiais genais. Vienas genas suteikia sumažėjusį jautrumą glifosatui, o kitas leidžia augalui suardyti glifosatą. Abiejų genų ekspresija nukreipta į herbicido aktyvumo vietą – chloroplastus, pridedant augalinės kilmės „tranzitinio peptido“ koduojančias sekas.

Pirmasis genas koduoja bakterinės kilmės augalo fermento versiją, dalyvaujančią biocheminiame šikimatų veikime. Skirtingai nuo augalo fermento, kuris yra jautrus glifosatui, dėl ko nuslopinamas augimas ar augalas miršta, bakterinis fermentas yra nejautrus glifosatui. Antrasis genas (taip pat iš bakterijos) koduoja glifosatą suardantį fermentą ir jo kodinė seka buvo pakeista siekiant sustiprinti glifosatą suardantį poveikį.

Šikimatų-chorizmatų veikimas neaptinkamas žmonėse bei žinduoliuose, ir todėl yra naujas dalykas; tačiau jis randamas įvairiuose mikroorganizmuose. Vis dėlto, glifosatas trukdo metabolito fosfoenolpiruvato (angl. phosphoenol pyruvate, PEP) pririšimui prie fermento vietos [78]. PEP yra svarbiausias metabolitas, esantis visuose organizmuose, įskaitant žmones. Todėl glifosatas gali sutrikdyti daugelį svarbių fermentų sistemų, kurios panaudoja PEP, įskaitant energijos metabolizmą ir pagrindinių membranų lipidų, reikalingų nervų ląstelėms, sintezę.

Glifosatas Jungtinėje Karalystėje yra dažniausiai pasitaikanti nusiskundimų ir apsinuodijimų priežastis [79]. Pavyko bandymai nusižudyti panaudojus tik 100 mililitrų nuo 10 iki 20 % tirpalo. Buvo pranešta apie plačiai paplitusius daugelio organizmo sistemų sutrikimus naudojant jį įprastomis dozėmis. Sutrikimai apėmė pusiausvyros sutrikimus, galvos svaigimą, sumažėjusius pažintinius gebėjimus, priepuolius, susilpnėjusį regėjimą, uoslę, klausą bei skonio jutimą, galvos skausmus, kraujo spaudimo kritimą, viso kūno traukulius ir tikus, raumenų paralyžių, periferinę neuropatiją, motorinių įgūdžių praradimą, per didelį prakaitavimą ir sunkų nuovargį [80].

Epidemiologinis Ontarijo ūkių populiacijų tyrimas parodė, kad glifosato veikimas beveik padvigubino vėlyvų savaiminių abortų riziką [81]. Tarp glifosato naudotojų vaikų daugiau vaikų su nervų sistemos ir elgesio sutrikimais [82]. Atliekant bandymus su laboratorinėmis žiurkėmis nustatyta, kad glifosatas sukėlė vaisiaus skeleto vystymosi atsilikimą [83].

Kiti eksperimentai ir gyvūnų tyrimai rodo, kad glifosatas slopina steroidų sintezę [84] ir yra genotoksiškas žinduoliams [85, 86], žuvims [87, 88] ir varlėms [89, 90]. Lauko dozės sliekams sukėlė mažiausiai 50 procentų mirtingumą ir žymiai pakenkė išgyvenusių sliekų žarnynui [91]. Neseniai paskelbtame darbe nustatyta, kad Roundup sukėlė ląstelių dalijomosi sutrikimus, kurie gali būti susiję su žmonių vėžiniais susirgimais [92].

Kaip apžvelgta 76 nuorodoje, azotą fiksuojantis transgeninės ir netransgeninės sojos simbiontas yra jautrus glifosatui ir ankstyvas glifosato naudojimas sumažino augalų biomasę ir azoto kiekį. Glifosato naudojimas aukštesnėje temperatūroje (apie 35 °C) Roundup Ready sojai sukėlė meristemos pažeidimą, kuris yra susijęs su padidėjusiu herbicido transportavimu į meristemą.

Naudojant glifosatą įprastai piktžolių kontrolei naikinamos, o kai kuriose vietovėse net visai išnaikinamos nykstančios augalų rūšys. Miškų ekosistemose jis žymiai sumažina samanūnų ir kerpių. Pupelių daigų apdorojimas glifosatu sukėlė trumpalaikius patogenų pagausėjimus dirvožemyje.

Glifosato naudojimas siekiant kontroliuoti invazines rūšis palei užliejamas žemumas sukėlė netikėtų šalutinių poveikių. Po purškimo herbicido nuosėdose sumažėjo 88 %, tuo tarpu daugiametėse žolėse, kurioms buvo skirtas, herbicido padaugėjo 591 %, ir jis buvo sukauptas rizomose. Glifosatas išlieka dirvožemyje bei gruntiniuose vandenyse ir buvo rastas šulinių vandenyje vietovėse, esančiose greta purkštų plotų.

Yra gausybė publikuotų mokslinių darbų, rodančių, kad didžiulis glifosato naudojimo padidėjimas kartu su GM augalais kelia žymią grėsmę žmonių bei gyvūnų sveikatai ir aplinkai.