Penktas skyrius. Transgeniniai pavojai

Bt toksinai
Akivaizdžiausias saugumo klausimas yra susijęs su į GM augalus įvestu transgenu ir jo produktu, kadangi jie yra naujovė ekosistemoje ir gyvūnų bei žmonių mitybos grandinėje.

Maistiniai ir nemaistiniai augalai su įvestais Bt toksinais iš Bacillus thuringiensis sudaro apie 25 % visų šiuo metu pasaulyje auginamų GM augalų. Buvo nustatyta, kad jie yra žalingi pelėms, drugeliams ir auksaakėms [27]. Bt toksinai taip pat veikia Coleoptera būrio vabzdžius (vabalus, straubliukus ir kt.). Šis būrys turi apie 28 600 rūšių, daug daugiau nei koks kitas būrys. Bt augalai per šaknis į dirvožemį išskiria toksiną, kas gali turėti didelį poveikį dirvožemio ekologijai ir derlingumui.

Bt toksinai gali būti tikri ir potencialūs alergenai žmonėms. Kai kurie Bt purškimo paveikti lauko darbininkai patyrė alerginį odos jautrumą ir jiems išsiskyrė IgE ir IgG antikūniai. Mokslininkų grupė įspėjo dėl Bt augalų išleidimo žmonių vartojimui. Jie parodė, kad rekombinantinis Cry1Ac protoksinas iš Bt augalų yra stiprus sisteminis ir gleivinės imunogenas, toks pat stiprus kaip ir choleros toksinas [52].

Tas pats Bt štamas, kuris sukėlė sunkią žmonių nekrozę (audinių mirtį), per 8 valandas nužudė peles (nudvėsė nuo klinikinio toksinio šoko sindromo) [53]. Tiek Bt baltymas, tiek Bt bulvės pakenkė pelėms maitinimo eksperimentuose, pažeisdami jų klubinę žarną (plonųjų žarnų dalį) [45]. Ištyrus peles pastebėta, kad paviršinėje žarnos sienelėje buvo nenormalios mitochondrijos su išsigimimo požymiais ir suardytais mikrogaureliais (mikroskopiniai išsikišimai ląstelės paviršiuje).

Kadangi Bt arba Bacillus thuringiensis ir Bacillus anthracis (juodligės rūšys, naudotos biologiniuose ginkluose) yra artimai giminingos tarpusavyje ir giminingos trečiajai bakterijai, Bacillus cereus, paplitusiai dirvožemio bakterijai, sukeliančiai apsinuodijimą maistu, jos gali lengvai pasikeisti plazmidėmis (žiedinėmis DNR molekulėmis, sudarančiomis genetinės replikacijos pradžią, kurios leidžia replikuotis nepriklausomai nuo chromosomų), turinčiomis toksinų genus [54]. Jei į B. anthracis pereitų Bt genai iš Bt augalų per horizontalų genų perkėlimą (žr. vėliau), gali atsirasti nauji B. anthracis štamai su nenuspėjamomis savybėmis.

„Farmaciniai“ augalai (angl. „pharm“, pharmaceutical crops)
Kuriant naujos kartos GM augalus į maistinius ir nemaistinius augalus kaip vakcinos ir medikamentai yra įterpiamos kitos pavojingos genų, bakterijų ir virusinės sekos [55–62]. Šie farmaciniai augalai apima išskiriančius citokinus (angl. cytokines), kurie, yra žinoma, kad slopina imuninę sistemą, sukelia ligas ir centrinės nervų sistemos toksiškumą, taip pat interferon alfa (angl. interferon alpha), kuris, pranešama, sukelia silpnaprotystę, neurotoksiškumą ir nuotaikos bei kognityvinius šalutinius poveikius. Kai kurie turi virusinių sekų, kaip antai kiaulių koronaviruso „spike“ baltymo geną, priklausantį tai pačiai šeimai kaip SARS virusas, susijęs su 2003 metų pasauline epidemija [63, 64].

AIDS viruso ŽIV-1 glikoproteino genas gp120, įterptas į GM kukurūzus kaip „pigi, valgoma vakcina“, yra dar viena biologinė uždelsto veikimo bomba. Yra daug įrodymų, kad šis genas gali pakenkti imuninei sistemai, nes jis yra homologiškas antigenus surišančioms įvairioms imunoglobulinų sritims ir turi panašias į imunoglobulinų rekombinacijos vietas. Dar daugiau, šios rekombinacijos vietos yra taip pat panašios į rekombinacijos vietas, esančias daugelyje virusų ir bakterijų, su kuriais gp120 gali rekombinuoti sukurdamas mirtinus patogenus [65–68].

Bakterinė ir virusinė DNR
Pavojaus šaltiniai, kurių iki šiol nepaisyta (GM augaluose, bet ne genų terapijoje, kur jie pripažįstami vengtinais) yra DNR iš bakterijų ir virusų, turinti aukštą CpG dinukleotidų dažnį [24]. Šie CpG motyvai yra imunogeniniai ir gali sukelti uždegimą, septinį artritą ir B ląstelių limfomos vystymąsi bei autoimunines ligas [69–73]. Vis dar dauguma į GMO įterptų genų yra iš bakterijų bei virusų ir tai taip pat kelia kitus pavojus (žr. žemiau).