Pirmas skyrius. Kodėl ne GM augalai?

GM augalai nėra nei reikalingi, nei pageidaujami

Nėra jokių abejonių, kad genetiškai modifikuoti (GM) augalai nėra reikalingi pamaitinti pasauliui ir kad badą sukelia skurdas ir nelygybė, o ne nepakankama maisto gamyba. Pagal Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. Food and Agriculture Organization, FAO) apskaičiavimus, pakankamai maisto visiems pamaitinti yra pagaminama naudojant tik įprastus kultūrinius augalus, ir taip bus mažiausiai 25 metus, o tikriausiai ir dar ilgiau [2].

Dar daugiau, kaip teigė Altieri ir Rossetas, net jeigu badas kyla dėl atotrūkio tarp maisto gamybos ir žmonių populiacijos augimo, dabartiniai GM augalai nėra sukurti didinti derlius ar neturtingiems smulkiesiems ūkininkams, taigi vargu, ar jie turės iš to naudos [3]. Kadangi tikroji bado priežastis yra nelygybė, bet koks maisto produkcijos padidinimo metodas, kuris gilina nelygybę, negali sumažinti bado [4]. Nesename ActionAid pranešime padaryta išvada, kad „Platus GM augalų auginimas tikėtina pasunkins paslėptą maisto nesaugumo priežastį, ir dėl to alkanų žmonių bus ne mažiau, bet daugiau“ [5].

Dar svarbiau, GM augalai yra nepageidaujami, ir dėl rimtų priežasčių. GM augalai nesuteikė žadėtos naudos, jie kelia didėjančias problemas ūkiuose ir, nors saugumo tyrimų pastebimai trūksta, susikaupė įrodymai apie blogiausius pavojus. Tuo pat metu atsirado daug įrodymų apie darniųjų žemės ūkio metodų sėkmę, kas aiškiai parodo, koks turėtų būti racionalus valstybės pasirinkimas.

GM augalų pasaulinė rinka traukėsi tuo pat metu, kai GM pasėlių žemės plotai nuo pirmojo GM augalo pasodinimo Jungtinėse Valstijose 1994 m. smarkiai didėjo (pirmasis GM augalas buvo Flavr Savr pomidorai, kurie greitai buvo atšaukti kaip komercinė katastrofa). Per septynerių metų laikotarpį nuo 1996 m. iki 2002 m. GM pasėlių plotas pasaulyje padidėjo nuo 1,7 mln. hektarų iki 58,7 mln. hektarų. Tačiau 2002 m. tik keturios šalys sudarė 99 % pasaulinio GM pasėlių ploto. Jungtinės Valstijos augino 39,0 mln. hektarų (66 % viso pasaulinio ploto), Argentina – 13,5 mln. hektarų, Kanada – 3,5 mln. hektarų ir Kinija – 2,1 mln. hektarų [6].

Pasaulinis pasipriešinimas GM pasiekė kulminaciją 2002 m., kai Zambija, nepaisydama bado grėsmės, atsisakė GM kukurūzų kaip maisto pagalbos. Po to, kai aukšto lygmens Zambijos delegacija buvo pakviesta aplankyti keletą šalių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę, Zambija vėl patvirtino savo sprendimą. Kai buvo rengiamas šis pranešimas Filipinuose vyko bado streikas protestuojant prieš Monsanto Bt kukurūzų komercinį patvirtinimą.

Indijoje, Zimbabvėje ir Brazilijoje buvo naudotos piliečių komisijos ir kiti dalyvaujančiosios demokratijos bei socialinio įtraukimo procesai tam, kad būtų leista smulkiesiems ūkininkams ir marginalizuotoms kaimo bendruomenėms įvertinti GM augalų pavojus ir patrauklumą jų požiūriu bei pagal jų gerbūvio kriterijus ir supratimą. Rezultatai rodo, kad kai ir ten, kur tai buvo atliekama patikimu, nešališku ir objektyviu būdu, smulkieji ūkininkai ir vietiniai žmonės atmetė GM augalus remdamiesi tuo, kad jiems jų nereikia ir kad GM technologija nepasiteisina ir neatitinka jų poreikių [7, 8].

Žemės ūkio sektorius sąlygojo biotechnologijų pramonės didelį nuosmukį prieš pramonei 2000 m. dėl žmogaus genomo projekto pasiekiant viršūnę. Mokslo visuomenėje institutas (angl. Institute of Science in Society, ISIS) apibendrino įrodymus specialiame trumpame pranešime Jungtinės Karalystės ministro pirmininko GM strategijos grupei, pateiktame kaip atsakas į jos viešą užklausą dėl GM augalų ekonominio potencialo [9]. Nuo tada visos pramonės reikalai blogėjo [10].

Innovest strateginės vertės patarėjų (angl. Innovest Strategic Value Advisors) 2003 m. balandžio mėnesį išleistame pranešime [11] Monsanto gavo žemiausią galimą įvertinimą su žinia, kad žemės ūkio biotechnologija yra labai rizikinga pramonės šaka, į kurią neverta investuoti, nebent ji nukreiptų savo dėmesį nuo GE (genų inžinerijos, angl. genetic engineering, GM sinonimas). Pranešime teigiama:

„Iš GE kompanijų politikams plaukiantys pinigai ir tai, kaip dažnai GE kompanijų darbuotojai gauna darbą JAV reglamentuojančiose institucijose (ir atvirkščiai) sukuria didelį šališkumo potencialą ir sumažina investuotojų galimybę pasikliauti JAV Vyriausybės tvirtinimais apie GE produktų saugumą. Tai taip pat padeda paaiškinti, kodėl JAV Vyriausybė nesiėmė atsargumo požiūrio į GE ir toliau stabdo GE ženklinimą, kai didžioji visuomenės dalis jį palaiko. Enron ir kitų finansinių nesėkmių atveju finansų bendruomenė, matyt, patikėjo kompanijos kalbomis be gilesnio nei paviršutinis vertinimo“.

„Monsanto gali būti kita investuotojus ištikusia nesėkme“, – baigiama pranešime.

GM augalai neatnešė naudos

GM augalai tiesiog neatnešė žadėtos naudos. Tai yra nuosekli nepriklausomo tyrimo ir ūkių apklausų Jungtinėse Valstijose nuo 1999 m., kuriuos apžvelgė agronomas Charlesas Benbrookas [12, 13], išvada, ir kiti tyrimai tai patvirtino [14]. Tūkstančiai kontrolinių GM sojos lauko bandymų davė reikšmingai, nuo 5 % iki 10 %, mažesnį derlių, o kai kuriose vietovėse netgi nuo 12 % iki 20 % mažesnį derlių, lyginant su genetiškai nemodifikuota soja. Apie panašius derliaus sumažėjimus pranešta Jungtinėje Karalystėje GM žieminių rapsų ir cukrinių runkelių lauko bandymuose.

GM augalai žymiai nesumažino herbicidų ir pesticidų naudojimo. Roundup Ready (RR) sojai reikėjo nuo 2 iki 5 kartų daugiau herbicidų nei kitoms piktžolių valdymo sistemoms. Panašiai, JAV Žemės ūkio departamento (angl. US Department of Agriculture, USDA) duomenys rodo, kad 2000 m. vidutiniškai RR kukurūzų akras (1 akras – apytiksliai 0,4 ha – vert. past.) buvo purkštas 30 % daugiau herbicidų nei vidutiniškai genetiškai nemodifikuotų kukurūzų akras.

Ketverių metų oficialios USDA informacijos apie insekticidų naudojimą analizė rodo pakankamai aiškų vaizdą [13]. Nors Bt medvilnė sumažino insekticidų naudojimą keliose valstijose, Bt kukurūzai kukurūzų insekticidų naudojimui turėjo mažai poveikio, jei apskritai darė poveikį. USDA duomenys rodo, kad kukurūzų insekticidų naudojimas, tiesiogiai nukreiptas prieš kukurūzinį ugniuką (angl. European corn borer), padidėjo nuo 4 % akrui 1995 m. iki 5 % 2000 m.

Didesnė GM sėklų kaina, padidėjęs herbicidų/pesticidų naudojimas, nepadidėjęs derlius, atskaitymai sėklų patento savininkui ir sumažėjusi rinka sąlygojo ūkininkų pajamų sumažėjimą. Pirmoji ūkio lygmens ekonominė Bt kukurūzų analizė JAV atskleidė, kad nuo 1996 m. iki 2000 m. grynasis nuostolis ūkininkams buvo 92 mln. dolerių arba apie 1,31 dolerio akrui.

Jungtinės Karalystės Žemės asociacijos (angl. Soil Association) 2002 m. rugsėjo mėnesį išleistame pranešime apskaičiuota, kad GM augalai Jungtinėms Valstijoms kainavo 12 mlrd. dolerių dėl subsidijų ūkiams, prarastų pardavimų ir produktų atšaukimų dėl transgeninės taršos. Pranešime apibendrinta:

„Įrodymai, kuriuos išdėstėme, rodo, kad iš esmės nei vienos naudos, kurią, buvo teigiama, suteiks GM augalai, jie neatnešė. Vietoje to, ūkininkai praneša apie mažesnius derlius, tebesitęsiančią priklausomybę nuo herbicidų ir pesticidų, priėjimo prie rinkos praradimą ir kritiškai sumažėjusį pelningumą, padarančius maisto gamybą net dar labiau pažeidžiamą biotechnologijų kompanijų interesų ir reikalaujančią subsidijų.“

Šie tyrimai neatsižvelgė į pasėlių nederlius pasaulyje, kurie praėjusiais metais buvo labai rimti Indijoje [16]. Keliose Indijos valstijose buvo pranešta apie masinį, iki 100 %, GM medvilnės nederlių, įskaitant sėklų nesudygimą, šaknų puvinį ir gelsvapilkio saulinuko (angl. american bollworm, lot. Heliothis armigera Hb.) puolimą, kuriam Bt medvilnė turėjo būti atspari.